Kaip pirmadienį paskelbė komisija, ne mažiau kaip 10 tūkst. parašų surinkti siekė devynios Lietuvos partijos, tačiau tikrinti septynių partijų parašai.
Lietuvos liaudies partijai ir politinei partijai „Lietuvos sąrašas“ nepavyko surinkti minimalaus parašų skaičiaus, todėl jos prarado kampanijos dalyvio statusą. Balandžio pabaigoje jo atsisakė ir Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva).
Anot VRK, daugiausia – 17 tūkst. 678 – parašų surinko Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, antra liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 15 tūkst. 388 parašais.
Nacionalinis susivienijimas surinko 13 tūkst. 29 patvirtintus parašus, Laisvės partija – 11 tūkst. 386, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija – 11 tūkst. 346, Krikščionių sąjunga – 10 tūkst. 196, Žemaičių partija – 10 tūkst. 192.
VRK Lietuvos gyventojų registre tikrino, ar pasirašę asmenys egzistuoja, ar turi teisę balsuoti EP rinkimuose, ar yra sulaukę tinkamo amžiaus, ar nepasirašė du ir daugiau kartų ir pan.
Po vizualinės parašų lapų patikros Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos lapai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.
Rašysenos ekspertizė parodė, kad ne visus duomenis rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantys rinkėjai užpildė patys ir pasirašė. Pasak VRK, būta dviejų ar daugiau įrašų, kuriuos padarė vienas ir tas pats asmuo.
VRK registruoti kandidatus dalyvauti EP rinkimuose planuoja antradienį.
Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų rinkti nereikia toms politinėms partijoms, kurios yra dalyvavusios pastaruosiuose EP rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau nei 10 tūkst. rinkėjų balsų.
Rinkimai į EP vyks birželio 9 dieną, juose Lietuva rinks 11 europarlamentarų.