Papildyta 18.38 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nei iš švedų, nei norvegų žinių negauna
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pirmadienio vakarą pranešė, kad šių metų sausio 29 d. gavo nepilnamečio G.B. močiutės pranešimą dėl galimai neteisėto jos anūko laikymo Švedijoje. Tarnyba, gavusi minėtą pranešimą, nuolat palaikė ir palaiko ryšį su berniuko mama ir artimaisiais.
Tarnyba teikia berniuko mamai ir močiutei konsultacijas dėl tolimesnių galimų teisinių veiksmų ir priemonių, padeda parengti atitinkamus dokumentus užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.
Pernai 25 vaikai, Lietuvos Respublikos piliečiai buvo sugrąžinti į Lietuvą artimųjų globai, iš jų 23 – iš Jungtinės Karalystės, 1 – iš Ispanijos ir 1 – iš Suomijos.
Tarnyba dar pernai, spalio 31 d. savo iniciatyva kreipėsi į Norvegijos instituciją su prašymu pateikti informaciją apie G.B. padėtį bei galimus veiksmus, siekiant susigrąžinti vaiką. Atsakymas į šį pranešimą nebuvo gautas.
Taip pat kreiptasi į Švedijos ir Norvegijos kompetentingas institucijas su prašymais informuoti apie vaiko buvimo vietą, kodėl Švedijos kompetentingos institucijos neinformavo Lietuvos kompetentingų institucijų apie Švedijoje surastą be tėvų globos likusį nepilnametį Lietuvos Respublikos pilietį. Atsakymo į šiuos prašymus Tarnyba kol kas negavo.
Pernai 25 vaikai, Lietuvos Respublikos piliečiai buvo sugrąžinti į Lietuvą artimųjų globai, iš jų 23 – iš Jungtinės Karalystės, 1 – iš Ispanijos ir 1 – iš Suomijos.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje reikalauja paaiškinimų„Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienio rytą gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G.B. Švedijos institucijos jau sausio 28 dieną perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms“, – teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas paprašė skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje, kad išsiaiškintų, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie jos nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnyboms, bei Lietuvos piliečio perdavimo Norvegijai aplinkybes, nurodė ministerija.
Eitvydas Bajarūnas paprašė skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje, kad išsiaiškintų, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie jos nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnyboms
Vaiką, kurį Norvegijos tarnybos atskyrė nuo motinos, praėjusią savaitę per susitikimą paėmė artimieji, o berniuko motina Norvegijos policijos buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo. Vaikas netrukus rastas Švedijoje, ir artimieji kaltino diplomatus, kad jie nesiėmė priemonių, jog berniukas būtų grąžintas į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos ambasada Švedijoje ketvirtadienį iš motinos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos institucijomis – Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.
„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė. Tam Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Norvegijoje išnaudoja visus teisėtus kanalus – tiek formalius, tiek neformalius, šiam klausimui skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigiama Lietuvos URM pranešime spaudai.
Sudėtinga bendradarbiauti
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams sakė, kad praėjusį antradienį iš spaudos sužinojus apie motinos apklausą, diplomatai susisiekė su policija ir pareikalavo pokalbio su ja, rekomendavo pasitelkti advokatą.
Ministro teigimu, Lietuvai sudėtinga teisiškai bendradarbiauti su Norvegija vaiko teisių apsaugos srityje, nes nėra jokio tai reglamentuojančio susitarimo.
„Su Norvegija mums opiausia situacija dėl to, kad šiuo požiūriu mes neturime jokių susitarimų, kad galėtumėme vaiko teisių apsaugos srity keistis kokia nors informacija. Mes prieš dvejus metus inicijavome tokius dalykus, ne kartą priminėme, bet nėra tokios praktikos ir tokios informacijos negalima pasiekti“, – kalbėjo ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldybės lygiu.
„Bylos šalys yra tik tėvai ir vaikai, jeigu jie vyresni nei penkiolika metų. Labai gerbia konfidencialumą ir negali teikti jokio informacijos niekam, išskyrus bylos šalis. Todėl sudėtinga gauti informaciją“, – sakė L.Linkevičius.
Kaltinimai motinai
„Švedai pakraupę. Laiko berniuką jau ketvirtą parą, o iš Lietuvos dar nė nesulaukė prašymo jį perduoti. Norvegija jau seniai tai padariusi. Vaiko likimas kabo ant plauko, o šeštadienį berniuko šeimai nė nepavyksta normaliai susisiekti su Lietuvos ambasada, užsienio reikalų ministerija, vaiko teisių tarnyba“, – 15min.lt teigė G.Bumbulio šeimai artima moteris, nenorėjusi būti įvardinta.
G.Bumbulio paiešką Norvegijos policija paskelbė praėjusio pirmadienio vakarą. Policijos duomenimis, vaikas dingo per susitikimą su motina Moldės mieste. Buvo skelbiama, kad prie boulingo klubo nenustatytos tapatybės vyras vaiką įsodino į tamsiai žalią furgoną ir išvežė. G.Bumbulio motina G.Leščinskienė Norvegijos policijos buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo. Moteriai pareikšti įtarimai melavus pareigūnams.
Tai ne vienintelis panašus atvejis pastaruoju metu. Praėjusią savaitę savo vaiką iš globėjų Norvegijoje paėmė ir Anželika Stankūnienė. Ji į Lietuvą atvyko iš Norvegijos su 7 metų sūnumi.
