NVSC duomenimis, gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 5–11 d. – mažiau –1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv.
Situacija kaip iki pandemijos
Vis dėlto antradienio trumpojoje spaudos konferencijoje NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė teigė, kad šie skaičiai neturėtų labai stebinti – esą tokia buvusi situacija ir iki pandemijos.
Tik pandemijos laiku – 2020–2021 metais – COVID-19, koronavirusinė infekcija buvo išstūmusi kitus virusus, todėl sergamumas gripu buvo itin žemas, tai buvo stebima tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.
„Reikia suprasti, kad gripo virusas turi evoliucionuoti, išlikti gyvas, tad dabar, mažėjant sergamumui COVID-19, pradėjo labiau plisti ir gripo virusas. Skirtumas tik tas nuo kitų metų, kad šis gripo sezonas prasidėjo anksčiau. Bet tai nėra kažkoks didelis įvykis, nes yra buvę prieš pandemiją metų, kai irgi tokiu laiku prasidėdavo. Tik mes tai pamiršome“, – kalbėjo D.Razmuvienė.
Gripas toks, nuo kokio skiepijama
Jos teigimu, sergamumo skaičiai stebimi kiekvieną savaitę, sergamumas gripu auga, tačiau ne taip, kaip didėja sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), kurias sukelia įvairūs virusai, tarp jų gali būti ir gripo.
„Gripo virusas nustatomas laboratorijoje. Iš visų ėminių 46 proc. yra išskirtas A tipo gripo virusas Lietuvoje. Būtent tas virusas, kurio antigenas yra šių metų vakcinoje.
Pasirodė ir B tipo virusas ir nemažą dalį užima respiracinis sincitinis virusas, kuris pasislepia jau minėtoje ŪVKTI statistikoje“, – kalbėjo D.Razmuvienė.
Anot specialistės, sergamumas stebimas, tačiau vien stebint statistiką tas augimas atrodo normalus, kadangi tai gripo ir kitų infekcijų sezonas. Tačiau svarbūs duomenys yra ir apie tai, kokia situacija gydymo įstaigose – kiek asmenų hospitalizuojama, kokios jie būklės, kiek gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
„Hospitalizuotų asmenų praėjusią, 49 savaitę, buvo 97, o 50-ą savaitę pusantro šimto. Iš jų didžioji dalis – du trečdaliai – vaikai nuo 0 iki 17 metų. Keletas paguldyta į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, tarp jų irgi yra vaikų ir viena nėščioji.
Registruoti praeitą savaitę du mirties atvejai, tai vyresni asmenys. Vienas buvo skiepytas, kitas neskiepytas, bet jie turėjo nemažai lėtinių ligų, amžius jų buvo garbus. Buvo gydomi, bet žinome, kad su kiekvienais metais imuninė sistema vis prasčiau sugeba sukovoti su išoriniu antigenu, šiuo atveju gripo virusu“, – sakė D.Razmuvienė.
Ji pabrėžė, kad svarbūs duomenys ir iš globos įstaigų, tačiau kol kas apie susirgimus gauta tik iš vienos įstaigos.
Mokyklos turi priemonių saugotis
Švietimo įstaigos, pasak D.Razmuvienės, turi priemonių organizuoti darbą infekcijų plitimo metu – tarkim, pradinių klasių mokinių tėvams ar globėjams galima išduoti nedarbingumą, kad būtų ribojamas mokymas, tačiau tokių atvejų praėjusią savaitę buvo vos trys.
Praėjusią savaitę buvo trys švietimo įstaigos, kuriose ribotas darbas, dar prieš savaitę – penkios.
„Su savivaldybėmis palaikomas ryšys vos ne kiekvieną dieną, apskričių departamentas nuolat bendrauja, bet nė viena savivaldybė iki šios dienos nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu, savivaldybėse.
Didžiausias sergamumas šiuo metu yra Kaune, Kėdainiuose, su jais buvo kalbėta. Kadangi yra tik sergamumo skaičiai didėjantys, kiti duomenys – apie asmens sveikatos įstaigas, globos namus, tiek nėra sutrikęs darbas institucijose, kurios aprūpina vandeniu, maistu, ten irgi nėra daug sergančiųjų, todėl tokios grėsmės, kad reikėtų skelbti epidemiją, nė viena savivaldybė nemato.
Todėl niekas nemąsto ir apie epidemijos skelbimą Lietuvos mastu, nes tai daroma tuomet, kai daugiau nei pusėje savivaldybių paskelbtos epidemijos“, – teigė D.Razmuvienė.
Niekas nemąsto ir apie epidemijos skelbimą Lietuvos mastu, nes tai daroma tuomet, kai daugiau nei pusėje savivaldybių paskelbtos epidemijos.
Pasiskiepyti dar galima
Kalbėdama apie skiepų nuo gripo mastus, D.Razmuvienė teigė, kad biudžeto lėšomis įsigyta apie 200 tūkst. vakcinų, jų panaudota jau 84 proc. iki gruodžio 1 d. Per kelias pastarąsias savaites taip pat buvo skiepijama, tad vakcinų sunaudota dar daugiau.
Daugiausia tai vyresnio amžiaus žmonės.
„Kalbant apie bendrą paskiepijimo mastą, tai čia ne tik šiemet, bet ir ankstesniais metais paprastai paskiepijama apie 10 proc. visos visuomenės – čia ir savo, ir darbdavio, ir valstybės lėšomis. O vyresnių asmenų, nuo 65 metų, paskiepijama apie 20 proc. Vadinasi, kas penktas vyresnis žmogus Lietuvoje tik paskiepijamas, nors tai didžiausios grėsmės grupė.
Pasispausti turėtų slaugos ir globos namų tiek personalas, tiek kiti darbuotojai, ir asmens sveikatos įstaigos, kuriose skiepijamas kartais nesiekia ir 7 proc. Yra dar laiko, galima skiepytis. Vakcinų yra“, – kalbėjo D.Razmuvienė.
Sergamumas gripu auga jau tris savaites, anot D.Razmuvienės, paprastai sergamumas auga 3–4 savaites, tada stabilizuojasi ir ta stabilizacija laikosi dar 2–3 savaites, tada pradeda mažėti.
„Sergamumas gripu užima apie mėnesį–pusantro, iki dviejų mėnesių“, – sakė ji.
Kol kas NVSC specialistė nenorėjo prognozuoti, koks bus šis gripo sezonas sergamumo prasme, tačiau teigė, jog per 11 pastarųjų metų Lietuvoje mirė apie 120 žmonių. Tad buvo tokių sezonų, kai nuo gripo mirdavo ir 10 bei daugiau žmonių.
„Tačiau jeigu palyginsime su COVID-19 mirčių skaičiumi, tai ir dabar – sergamumas mažėja, bet mirties atvejų kasdien registruojame po vieną, dvi, tris“, – teigė D.Razmuvienė.
Apsauga – kaip nuo COVID-19
Specialistė rekomendavo prisiminti kaukes – apsisaugojimo priemonės tos pačios, kaip ir saugantis COVID-19.
NVSC specialistai pataria, kaip apsisaugoti, kad artėjančias pačias gražiausias metų šventes sutiktume su savo artimaisiais sveiki:
- Stenkitės kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių).
- Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis.
- Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
- Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
- Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nedalyvaukite šventiniuose darbo vakarėliuose, neveskite vaikų į ugdymo įstaigas, o kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
- Susirgę gripu dėvėkite medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes.
- Medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
- Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo yra skiepai, tad, jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Itin rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, siekiant išvengti gripo sukeltų komplikacijų. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
