„Daugiausia tenka girdėti tas istorijas, kai nepavyko įsidarbinti, kai darbdavys išgirdo ligos diagnozę ir pasako: „ačiū, mums jūsų nereikia, nes jūs greičiausiai sulaužysite baldus, sudaužysite langus, išgąsdinsite bendradarbius ir sukelsite jiems psichologinį diskomfortą“. To neturėtų būti. Nes epilepsija yra „daugiaveidė“ liga, priepuoliai nebūtinai turi kartotis kasdien, kiti žmonės patiria vieną priepuolį per metus“, – penktadienį per spaudos konferenciją pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja profesorė Rūta Mameniškienė.
Anot jos, ši liga nereiškia, kad žmogus negali gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo. Medikė priminė, kad yra daugybė mitų, susijusių su epilepsija: manoma, jog epilepsija yra paveldima, kad sergantiesiems negalima sportuoti, užsiimti kita veikla, nors tai yra visiška netiesa.
Dar vienas mitas – kad per epilepsijos priepuolį būtinai reikia ką nors kišti į burną, kad ligonis neužspringtų. R.Mameniškienė sakė, kad į burną dėti tuomet negalima nieko, o asmenį, kurį ištiko priepuolis, reikia stebėti, jei greta yra aštrių pavojingų daiktų ar kitas pavojus susižaloti, sergantįjį patraukti.
„Įprastas priepuolis trunka iki dviejų minučių, neskaitant popriepuolinio blaškymosi. Nieko nereikia kišti į burną (...), kviesti greitąją pagalbą reikia tuomet, jei matote, kad traukuliai tęsiasi penkias minutes, jei tai yra nėščioji, jei matote traumą ar žinote, kad asmuo serga cukriniu diabetu“, – patarė medikė.
Daliai sergančiųjų priepuoliai praeina savaime, vaistais pavyksta sustabdyti apie 60 proc. priepuolių, dar daliai prireikia chirurginės intervencijos pašalinant epilepsijos židinį smegenyse.
Epilepsija sergančiųjų žmonių sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Petroliūnaitė-Balčikonienė sako šia liga serganti jau nuo 12 metų, jai liga diagnozuota tik po išsamesnių tyrimų padažnėjus priepuoliams.
Moteris teigė taip pat susidūrusi su problemomis darbinantis.
„Esu baigusi socialinius mokslus, studijavau magistrantūroje. Kai ieškojau darbo, manęs darbo paieškos įstaigoje paklausė, nejaugi su tokia diagnoze tikiuosi kažką susirasti. Teko pakovoti, kad man būtų pradėti rodyti esami darbo pasiūlymai“, – teigė D.Petroliūnaitė-Balčikonienė.
Kaip problemą ji nurodė ir tai, kad gydytojų epileptologų yra per mažai, kai kuriuose mažesniuose miestuose jų net nėra, tad ne visi sergantieji gali gauti greitą ir efektyvų gydymą.
„Kai žmonių serga beveik 30 tūkstančių, pas specialistus būna labai didžiulės eilės, patekti labai sunku (,...), mažesniuose miestuose gydytojai kažkodėl nenori rašyti siuntimų į didesnius miestus“, – teigė ji.
Organizacijos vadovė pristatė iniciatyvą – kovo 26-ąją minint Pasaulinę epilepsijos dieną, žmonės raginami užsidėti purpurines apyrankes, taip išreikšdami palaikymą sergantiesiems epilepsija. Anot jos, ateityje bus siekiama, kad kiekvienas sergantysis dėvėtų tokią apyrankę, kuri leistų aplinkiniams žinoti apie ligą, taip pat pasirengti, jei prireiktų pagalbos.
Prieš 12 metų įkurtoje neįgaliųjų socialinėje įmonėje „Archyvita“ iš 35 darbuotojų tik septyni neturi negalios.
Prieš 12 metų įkurtoje neįgaliųjų socialinėje įmonėje „Archyvita“ iš 35 darbuotojų tik septyni neturi negalios. Įmonės vadovė Aldona Jurčiukonienė tvirtino, kad darbuotojai yra apmokyti teikti būtinąją pagalbą, tad išvengia incidentų ar sergančiųjų traumų.
„Visuomenėje suformuota tokia nuomonė, kad darbdavys yra blogas savaime, o socialinės įmonės darbdavys yra ypač blogas, nes jis visiems kenkia. O neįgaliųjų Lietuvoje nėra, nes neįgalusis yra tas, kuris vežimėlyje, su ramentais“, – apie paplitusius mitus kalbėjo ir A.Jurčiukonienė.
Ji ragino ir kitus darbdavius nesivadovauti mitais bei priimti neįgaliuosius į darbą.
„Tegu ne dešimt, tegu nors vieną žmogų, turintį negalią, įmonėje paima į darbą. Juos nebūtinai turi skatinti tik valstybės parama. Žinoma, be paramos tas žmogus negalės laisvoje rinkoje konkuruoti su sveikaisiais. Bet toks žingsnis duotų didžiulį kraitį, kurį mes iš čia išsinešime. Nes pasiimti galime tik gerus darbus ir maldą“, – tvirtino A.Jurčiukonienė.
Epilepsija yra lėtinė nervų sistemos liga, viena dažniausių neurologinių ligų, ji pasireiškia pasikartojančiais priepuoliais. Priepuoliai gali kartotis ir kasdien, ir kartą per kelerius metus. Pasaulyje šia liga serga apie 50 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 28 tūkst. gyventojų. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai priepuoliai pasireiškia vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems ir kitomis ligomis.
