„Svarbu, kad už programos įvykdymą atsakingų įstaigų vadovai galų gale prisiimtų asmeninę atsakomybę už jos įgyvendinimą. Tai padėtų išvengti ankstesnių programų likimo, kai daugybė juose deklaruotų siekių liko ant popieriaus, o programos iš esmės neprisidėjo prie esminių korupcijos problemų Lietuvoje sprendimo“, – BNS sakė Sergejus Muravjovas, vadovaujantis organizacijos Lietuvos skyriui.
Parlamentarai šią savaitę priėmė Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą.
Programoje yra įvardytos prioritetinės sritys, kuriose korupcijos paplitimo galimybė yra didžiausia: politinė veikla ir teisėkūra; teismų ir teisėsaugos institucijų veikla; viešieji pirkimai; sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga; teritorijų planavimas; valstybinė statybų priežiūra ir atliekų tvarkymas; ūkio subjektų veiklos priežiūra; viešasis administravimas; valstybės tarnyba ir turto valdymas.
Pagal J.Bernatonį – taps skaidriausia ES
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikina, kad patvirtinta programa „leis Lietuvai tapti viena skaidriausių Europos Sąjungoje“.
S.Muravjovo vertinimu, programa ir veiksmų plano projektas kol kas „nenumato konkrečių veiksmų atskaitingumui teisėkūros srityje ir lobistinėje veikloje didinti, pernelyg abstrakčiai kalba apie korupciją privačiame sektoriuje, iš esmės apsiribodamas teisės aktų analize ir verslo įtraukimu į pokalbį“.
Tuo metu akivaizdu, jog įmonėms Lietuvoje šiuo metu dažnai gali apsimokėti veikti korumpuotai dėl menkų teisinių ir finansinių pasekmių, 0 S.Muravjovas.
„Tuo metu akivaizdu, jog įmonėms Lietuvoje šiuo metu dažnai gali apsimokėti veikti korumpuotai dėl menkų teisinių ir finansinių pasekmių. Taip pat būtina sukonkretinti, kokių teisės aktų pakeitimų ir veiksmų galų gale reikia užtikrinant tik abstrakčiai programoje minimą pranešėjų apsaugą. Programoje neminimas didesnio nevyriausybinių organizacijos sektoriaus skaidrumo siekimas“, – vardijo ekspertas.
„Gerai, kad politikai žada naująją Programą prižiūrėti dažniau bei atidžiau – klausimas, ar tai bus daroma griežčiau netoleruojant nenorinčių mažinti korupciją paaiškinimų, jog jie nieko negali padaryti. Vienas esminių buvusios programos iššūkių buvo stringantis jos įgyvendinimas koordinuojant veiksmus tarp skirtingų institucijų, nepakankama šių institucijų valia ir nuolat minimas išteklių trūkumas“, – pridūrė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
