„Ištyrus Alytaus rajone Kalesnikų miške kritusį šerniuką, pasirodė, kad jam pastereliozė – liga, kuri šiaip nėra mirtina, bet esant silpnesniam imunitetui, gyvūnas gali nugaišti. Gali būti, kad ne specialistui simptomai gali atrodyti kaip afrikinio kiaulių maro“, – BNS sakė Veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė.
Pranešime teigiama, kad „kol kas tiksli diagnozė, kas galėjo sukelti šernų gaišimą, nenustatyta“. Ir pripažįstama, kad tik vienam iš kritusių šernų diagnozuota pastereliozė.
Šernus bandys iššaudyti
Prieš mėnesį maždaug už 40 kilometrų nuo sienos su Baltarusija buvo rasta 11 negyvų šernų. Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ neatmetė, kad kiaulių maras iš Baltarusijos jau pasiekė ir Lietuvą, ji taip pat skelbė, kad Lietuva neva apribojo kiaulienos tiekimą iš Alytaus rajono.
Tačiau valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS praėjusią savaitę teigė, jog nėra jokių apribojimų šiame pietų Lietuvos rajone, nes nenustatyta nei afrikinio, nei klasikinio kiaulių maro užkrato.
Siekiant sustabdyti užkrato plitimą į Lietuvą, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis leido medžioti šernus visus metus be apribojimų. Siekiama maždaug 100 tūkst. šernų populiaciją sumažinti iki 5-10 tūkst.
Lietuvoje ištirta apie 3 tūkst. šernų ir beveik 8 tūkst. kiaulių mėginių, tačiau maro užkrato nerasta. Vis dėlto jo grėsmė išlieka.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad afrikinio kiaulių maro rizika išlieka labai didelė, todėl ir toliau tiriami visų Alytaus rajone sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginiai afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti.
Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.
Maro grėsmė – labai didelė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad afrikinio kiaulių maro rizika išlieka labai didelė, todėl laikantis numatytų biosaugos taisyklių, ir toliau tiriami visų Alytaus rajone sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginiai afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti, imami kiaulių kraujo mėginiai iš kiaulių laikytojų, laikančių kiaules netoli miškų, kuriuose buvo rasti kritę šernai, kasdien apžiūrimi miškų masyvai, šernų gulėjimo vietos, jaukyklos ir šėryklos, tikrinant, ar nėra nugaišusių gyvūnų. Šio rajono medžiotojai neturi vartoti sumedžiotų šernų mėsos maistui, kol negauti laboratorinių tyrimų rezultatai.
Tokios priemonės bus taikomos tol, kol nebus įsitikinta, kad pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos šiame rajone nėra.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar kartą informuoja medžiotojus, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per 48 valandas) pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams. Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radus nugaišusį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta. Šių priemonių privalu laikytis tol, kol laboratoriniais tyrimais nebus gauta tiksli diagnozė.