Šįkart šernai negailestingai iškniso vieno Joniškės sodų „Keramikos“ bendrijai priklausančio sodininko sklypą. Sodininkas širsta, sako, kad žvėrys sunaikino jo trejų metų triūsą, tačiau kreiptis dėl žalos atlyginimo neketina – esą tai tuščias reikalas.
Liko tikrų tikriausias arimas
Laukiniai šernai pastaraisiais metais minimi taip dažnai, kad populiarumu jau galėtų rungtis su Lietuvos simboliu – baltaisiais gandrais. Tiesa, geru žodžiu minėdami gandrą, šerną – atvirkščiai – keiksnojame. Greta Tauragės miesto plytinčių sodų gyventojai nuo šernų kentėjo, kenčia ir, matyt, dar ilgai kentės. Apie Joniškės, Bernotiškės, Juodpetrių soduose siautėjančius šernus ir jų pridaromus nuostolius jau ne kartą rašyta spaudoje.
Šios savaitės pradžioje „Tauragės kurjerį“ pasiekė Joniškės soduose sklypą turinčio tauragiškio laiškas. „Šernų puota“ – taip vyras pavadino elektroninę žinutę, papildęs ją keletu įspūdingų nuotraukų. Sodininkas Tomas pasakojo, kad šuniui, tiksliau, šernui ant uodegos nuėjo jo trejų metų triūsas.
„Vežėme juodžemį, purenome, sėjome, prižiūrėjome, laistėme, puoselėjome, ir štai – pasigrožėkite, po šernų apsilankymo pievelės vietoje liko tikrų tikriausi arimai“, – su nuoskaudos gaidele kalbėjo vyriškis.
Šernai, pasak Tomo, jo ir kaimynų sklypuose šiemet lankėsi jau ne kartą. Vasarą žvėrys pasidarbavo net keliuose sodininkų sklypuose „nukasdami“ bulves.
Galima šaudyti ir paršavedes
Kadangi šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, jų populiaciją Lietuvoje stengiamasi mažinti. Skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje dabar yra apie 50 tūkst. šernų.
Šio mėnesio pradžioje Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius pasirašė įsakymą, kuris numato iki 2017 m. balandžio šernų populiaciją sumažinti perpus – iki 25 tūkstančių. Pasak J.Miliaus, medžiotojų būreliai nebegalės savo nariams skirti baudų net už šernų paršavedės nušovimą. Tiesa, čia nekalbama apie šernų jauniklius, tačiau medžioti paršavedes tiesiog privalu – tvirtina Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas. Regis, tokie nurodymai turėtų atrišti rankas medžiotojams.
Medžiotojai – ne visagaliai
Joniškės ir Bernotiškės sodininkų sklypai ribojasi su medžiotojų klubo „Kurtinys“ medžioklės plotais. Šiam medžiotojų klubui vadovaujantis Donatas Pukelis teigė žinąs, kad jau galima šaudyti ir paršavedes. Tačiau, pasak medžiotojo, sodų prieigose efektyviausia varyminė medžioklė, jo žiniomis, vis dar ribojama. Per tris mėnesius – spalį, lapkritį ir gruodį – medžioklę su varovais galima surengti tik kartą.
„Argi taip įmanoma efektyviai kovoti su šernais?“, – klausia D.Pukelis.
„Kurtinio“ būrelio vadovas apgailestavo tiksliai neprisimenantis, kiek šiemet būrelio nariai jau sumedžiojo šernų.
„Šimtą veikiausiai paguldėme. Tačiau dabar, atėjus šaltajam metų laikotarpiui, sumedžioti turėtume tikrai daugiau“, – kalbėjo medžiotojas.
Paklaustas, ar teko jų klubo nariams bent kartą atlyginti ūkininkams ar sodininkams šernų padarytą žalą ir ar teko bent kartą dėl tos pačios priežasties minti teismų slenksčius, „Kurtinio“ klubo vadovas sakė, kad per dvejus jo, kaip klubo vadovo, kadencijos metus dėl žalos atlyginimo dar niekas nesikreipė.
Dėl žalos atlyginimo kreipiasi vienetai
Šernai pridaro sodininkams išties nemenkų nuostolių, tačiau retas jų bando išsireikalauti žalos atlyginimo. Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė informavo, kad šiame skyriuje įkurta Žalos atlyginimo komisija šiemet sulaukė tik dviejų sodininkų skundų.
Komisija turėtų apžiūrėti šernų išvagotus sklypus, įvertinti padarytus nuostolius. Deja, pasak R.Noreikienės, kone kiekvienu atveju paaiškėja, kad šernų suniokoti sklypai neaptverti net menkiausia tvora. Tad tokių skundų, pasak R.Noreikienės, net nagrinėti nėra prasmės.
Joniškės ir Bernotiškės sodininkų sklypai ribojasi su medžiotojų klubo „Kurtinys“ medžioklės plotais
Žalą patyrusio sklypo savininkas turi teisę kreiptis į teismą, tačiau vargu ar tose vietose medžioklės plotus turinčiam medžiotojų būreliui teismas priteistų atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą.
„Medžiotojai visų šernų vis tiek neiššaudys, tad sodininkai turėtų bent aptverti savo sklypus“, – kalbėjo R.Noreikienė.
Tai supranta ir nuotraukas su šernų išrausta pievele redakcijai atsiuntęs Tomas. Kadangi jo sodo sklypas taip pat neaptvertas, vyras dėl žalos atlyginimo kreiptis niekur neketina.
„Tiesiog norėjau dar kartą paviešinti šią įsisenėjusią problemą. Tikiuosi, kad spaudoje nuolat pasirodantys straipsniai apie laukinių gyvūnų daromą žalą vieną kartą suvienys ir pačius sodininkus“, – viltį išreiškė vyras.
Tomas įsitikinęs, kad susivienijus įmanoma rasti išeitį. Kreipimasis į valdžios institucijas, jei jį pasirašytų bent kelios dešimtys sodininkų, galbūt pagaliau priverstų pradėti šią problemą spręsti iš esmės. Dabar vietos savivaldybė atsakomybės kratosi, medžiotojai taip pat.
Bendromis savivaldos, medžiotojų ir sodininkų pastangomis galbūt būtų įmanoma sodus, kuriuose nuolat siaučia šernai, pagaliau aptverti – mąsto Tomas.
