„Kol kas dar nejaučiu nei pykčio, nei nuoskaudos. Iš pradžių reikia atsigauti ir sutvirtėti.
Susirgome visi keturi šeimos nariai: mano motina, brolis, mažametis sūnus ir aš“, – kalbėjo dienraščiui „Lietuvos rytas“ praėjusią savaitę į namus iš ligoninės grįžusi Ukmergės rajono savivaldybės darbuotoja. Jaunai moteriai šviežią šernienos dešrą padovanojo bendradarbis.
Paragavusi vos kelis gabalėlius šios skanios dešros ukmergiškė po trijų savaičių pasijuto blogai. Iš pradžių moteris pamanė, kad puola kokia nors virusinė infekcija ar gripas. Karščiuojanti, patinusiu veidu, bendru silpnumu ir raumenų skausmais besiskundžianti moteris dvi dienas vaikščiojo pas įvairius Ukmergės gydytojus, kol vienas jų nustatė diagnozę.
„Mane ištiko šokas“, – tvirtino penkias dienas ligoninėje praleidusi ir dabar namuose besigydanti ukmergiškė.
Sugriuvo atostogų planai
Sužinojusi savo negalavimų priežastį, buvo šokiruota ir bendrovės „Tuvlita“ Ukmergės techninės apžiūros stoties buhalterė. „Dvi dienas labai stipriai karščiavau. Negalėjau patikėti, kad nuo vieno dešros griežinėlio galima taip susirgti. Bet negaliu nieko kaltinti – juk savo noru ragavome bendradarbio atneštų dešrų“, – kalbėjo su motina trichinelioze susirgusi jauna moteris. Ligoninėje jos abi praleido savaitę.
Netikėtai užklupusi liga sugriovė daugybę šios buhalterės planų. „Skaudžiausia, kad visus pinigus, kuriuos pusmetį taupėme atostogoms Lietuvos pajūryje, dabar esu priversta išleisti brangiems vaistams. Norėtųsi, jog vis dėlto būtų nustatyti kalti asmenys, o visiems susirgusiems padengtos bent gydymo išlaidos“, – kalbėjo ukmergiškė.
Savaitę gyveno laukdama ligos
Knygyne dirbanti kita ukmergiškė vieną penktadienį nenuėjo į darbą. Išvakarėse jai pasidarė labai silpna, pakilo kūno temperatūra, o visus raumenis sukaustė stiprūs skausmai. „Jausmas toks, tarsi su dilgėle kažkas brauktų per kūną“, – pasakojo ukmergiškė. Moteris gerai prisimena, kad kelis griežinėlius šernienos dešros, kurios iš darbo parnešė vyras, suvalgė gegužės 21 dieną.
Vyro bendradarbis medžiotojas ne pirmą kartą juos vaišino šiuo skanėstu.
„Ir tą kartą dešra buvo labai skani. Kai Ukmergėje žmonės vienas po kito ėmė sirgti trichinelioze, aš save ir vyrą dar bandžiau guosti, kad galbūt valgėme ne to šerno mėsos. Paskaičiusi apie šią ligą sužinojau, kad yra inkubacinis periodas, ir laukiau, ar pasijusiu blogai. Ką jaučiau laukdama? Juokas pro ašaras. Apniko jausmas, kad nuo šito niekur nepabėgsi. Kai jau esi vyresnio amžiaus, ne taip baisu su tuo susitaikyti. Aš manau, jog patyręs medžiotojas labai neatsakingai pasielgė nepatikrindamas sumedžioto šerno“, – kalbėjo į penktą dešimtį įžengusi moteris.
Ji su vyru nuo trichineliozės gydosi namuose.
Vaistus perka patys
Visi trichineliozės pakirsti žmonės gydosi savo lėšomis. Tiems, kurie buvo paguldyti į ligonines, teko pirkti lašelines, gliukozės, kitų medikamentų. Pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma trichineliozė, yra „Vermox“. Jo šešių tablečių pakuotė kainuoja apie 20 litų.
Susirgusiems pirmąją ligos savaitę šių vaistų teko vartoti po 4 tabletes tris kartus per dieną, o po to dar apie dešimt dienų – perpus mažesnėmis dozėmis.
„Viena diena ligoninėje mums vidutiniškai atsiėjo apie 60 litų, o gydymo namuose – 40–50 litų“, – tvirtino kalbinti ligoniai.
Medžiotojas kaltės nejaučia
„Tai nelaimė man, mano šeimai ir draugams“, – nekalbus buvo sumedžiotą, tačiau veterinaro nepatikrintą šerną į bendrovę „Alekniškis“ nugabenęs bendrovės „Tuvlita“ Ukmergės techninės apžiūros stočiai vadovaujantis Vygantas Stankevičius.
Šiek tiek kalbesnis buvo šioje medžioklėje su V.Stankevičiumi dalyvavęs Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus vairuotojas Julius Eimontas.
Vadovaujantis medžioklės taisyklėmis, jis, kaip medžioklės vadovas, turėjo pasirūpinti, kad sumedžioto šerno mėsą ištirtų veterinaras.
„Dėl to, kas įvyko, aš nesijaučiu kaltas. Aš juk ne veterinaras ir ne dešrų gamintojas. Tai jie atsako už tai. Jie negalėjo prie tos mėsos prisiliesti, kol jos neištyrė patys ir neįsitikino, kad nėra užkrato“, – kalbėjo beveik 20 metų medžiotojo stažą turintis J.Eimontas.
Vyras tvirtino anksčiau šernieną perdirbti vežęs į Uteną, Panevėžį.
Ir vieni, ir kiti mėsos perdirbėjai esą net nepažvelgdavo į atsivežtus dokumentus, bylojančius, kad žvėriena dėl trichineliozės yra ištirta.
„Kad ir kiek veterinarijos gydytojų ją tirtų, viskas kaip į balą, nes kiekvienas save gerbiantis mėsos perdirbėjas vis tiek atlieka savo tyrimą ir tik tada apsiima mėsą perdirbti“, – sakė J.Eimontas.
Vežti šerną į Širvintų įmonę jam pasiūlęs V.Stankevičius, kuriam kažkas pasakojo apie ten daromas labai skanias šernienos dešras.
Pasak J.Eimonto, gegužės 11-osios rytą į bendrovę „Alekniškis“ šerno skerdieną nugabenęs V.Stankevičius maždaug po dviejų valandų iš įmonės darbuotojų sulaukė telefono skambučio ir išgirdo: „Tyrimas atliktas. Šernas sveikas.“
Belieka spėlioti, kad galbūt tikrintojai sumaišė į mėsos perdirbimo cechą beveik tuo pat metu atvežtus du šernus ir dar sykį patikrino tą patį sveiką šerną.
