Kas rytą – nauja duobė
Ūkininkas tvirtina, kad šernai darbuojasi naktimis. Greta sodybos esančius nekviestus svečius pirmiausia pajunta trys šunys, tačiau jų skalijimas šernų nė kiek nejaudina. Bene kiekvieną rytą į savo valdas pažiūrėjęs ūkininkas ten randa vieną ar kelias naujas duobes, o greta jų – gausybę šernų pėdų.
Panevėžio rajone, Bygailių kaime ūkininkaujantis R.Lazickas aprodo savo žemes. 30 hektarų dirbamos žemės plote jau iš toli matyti juodi plotai. Tai šernų bandos išrausta žemė.
Kvietrugiais apsėtuose laukuose tokių plotų apstu. Šernų išknistų duobių gylis kai kur siekia pusę metro ir daugiau.
Vadina legaliais brakonieriais
Ūkininkas piktinasi, kad medžiotojai, kurių būreliui priklauso šie medžioklės plotai, žemdirbiams visai nepadeda ir rūpinasi tik savo sočiu gyvenimu.
Aš kaip sakau, tai tokie medžiotojai – tarsi įteisinti brakonieriai.
„Kalbėjau su kaimynu, kuris yra medžiotojas. Klausiau, kodėl nešaudo šernų. O jis man atsakė, kad šį rytą šovė. Bet pasirodo, kad nepataikė. Tie šernai jau nebevaldomi ir niekas jų nekontroliuoja.
Medžiotojai irgi ne kvaili. Mėsos pritrūko – nušovė šerną. Paskui kurį laiką vėl nešaudo. Vėl mėsa baigėsi – vėl prie ginklo. Galėtų atsižvelgti ir į žmonių pageidavimus. Aš kaip sakau, tokie medžiotojai – tarsi įteisinti brakonieriai. Būtų normalūs brakonieriai, tai gal iššaudytų tuos šernus. O dabar kada nori, tada šauna“, – piktinosi R.Lazickas.
Nuostoliai derliui
Ūkininkas tvirtina, kad su tokiu šernų elgesiu susiduria ne jis vienas, bet ir aplinkiniai Bygailių gyventojai. Štai vienas R.Lazicko kaimynas jam teigė, kad ketina nebeauginti bulvių, mat šernai derlių nuima anksčiau už sodintojus.
Jei jau taip šernai knisa laukus pavasarį, tai kas bus iki rudens.
„Kaimynai sakė, kad net bulvių nebeaugins šiemet. Ką pasodini – nukasa šernai. Nebereikia pačiam kasti. Mano laukuose šernai kniso duobes ir pernai. Tokius griovius išrausia, kad su kultivatoriumi reikia tris ar keturis kartus pravažiuoti, kad sulygintum viską. O dabar šlapia. Su jokia technika neįvažiuosi į lauką. Nebent eiti pačiam ir su kastuvu viską užvertinėti. Bet kas iš to. Kitą rytą bus kitur prirausta. Jei jau taip šernai knisa laukus pavasarį, tai kas bus iki rudens. Nebereiks net kulti grūdų“, – pasakoja R.Lazickas.
Ūkininkas prisimena, kad prieš keletą metų šernų būrys buvo išguldęs jau užaugusius javus. Tuomet žemdirbys kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę su pretenzija dėl žalos ir nuostoliai jam buvo atlyginti.
Jei matys būtinybę – kels medžiotojus ant kojų
15min susisiekė su Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku Petru Narbutu. Medžioklės žinovas patikino, kad medžiotojams jokių apribojimų dėl nušautų šernų skaičiaus šiuo metu nėra, todėl tai negali būti nešaudymo priežastis.
Jeigu komisija matys, kad yra būtinybė – mes kelsime savo medžiotojus ant kojų.
„Medžiotojai šernus medžioja, bet visų juk nesumedžiosi. Ūkininkui reikėtų kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Ten yra komisija, kuri svarstys, ką daryti.
Jeigu komisija matys, kad yra būtinybė – mes kelsime savo medžiotojus ant kojų“, – sakė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas P.Narbutas.
Anot medžioklės žinovo, medžiotojams šiuo metu rankos šernų medžioklei yra atrištos ir jokių apribojimų nėra.
„Medžiotojai dabar ir taip gerokai sumažino šernų skaičių. Čia dėl afrikinio kiaulių maro. Dabar juk nėra jokių apribojimų. Gali jie šaudyti ištisus metus. Pats susisieksiu su ūkininku ir pasidomėsiu šia problema. Manau, kad rasime sprendimą“, – teigė P.Narbutas.
