Apsukriai veikęs multimilijonierius pats nėra pasirašęs jokių dokumentų, savo vardu neturėjo į aferas įklimpusių bendrovių akcijų, bet tyrėjams pavyko rasti įrodymų, kad nusikaltimus darė jis per tarpininkus, rašo „Lietuvos rytas“.
Vienu pagrindinių kaltinamojo duobkasių tapo benamis Narimantas Šimelis, kurį milijonierius buvo įdarbinęs kelių fiktyvių firmų direktoriumi. Bylą kuruojančio prokuroro Vytauto Kukaičio nurodymu šiam buvusiam S.Rachinšteino bendrininkui skirta apsauga.
Ikiteisminio tyrimo metu paslaptingomis aplinkybėmis jau mirė keli įtariamieji ir liudininkai, todėl pareigūnai dabar nuogąstauja, kad kas nors neatsitiktų ir N.Šimeliui.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vilniaus apylinkės prokuratūros pareigūnų tirtos bylos duomenimis, per pirmąjį susitikimą S.Rachinšteinas paaiškino N.Šimeliui, kad direktoriui nieko daryti nereikės, tik retsykiais pasirašyti dokumentus. O už kiekvieną parašą turtuolis pažadėjo sumokėti 10–20 litų.
Taip N.Šimelis tapo bendrovės „Kogenta“ vieninteliu akcininku ir vadovu. S.Rachinšteinas jam priklausančios parduotuvės „Širvinta“ patalpose benamiui davė kambarį ir liepė šluoti kiemą, dirbti kitus ūkio darbus.
Bendrovės „Kogenta“ ir „Janvika“, kuriai taip pat vadovavo S.Rachinšteino statytiniai, sugebėjo apmulkinti daugiau kaip 500 solidžių įmonių, tiekiančių prekes. Būdamas geras psichologas S.Rachinšteinas, bendraudamas su verslo partneriais, greitai įgydavo pasitikėjimą – visada laiku sumokėdavo už tiekiamas prekes, kartais net permokėdavo.
Greitai partneriai taip imdavo juo pasitikėti, kad prekes tiekdavo be išankstinio apmokėjimo.
Taip „Janvikos“ ir „Kogentos“ skolos vis augo. Kai jos viršijo 6 mln. litų, abi bendrovės paskelbė bankrotą.
Tačiau dar prieš tai S.Rachinšteinas sugebėjo apmulkinti ir valstybę. Jo nurodymu fiktyviai parduota prekių ir atsiimta 260 tūkst. litų PVM.
Likvidavus „Kogentą“ N.Šimelis tapo dar kelių firmų direktoriumi. Realiai veikiančios S.Rachinšteino firmos N.Šimelio fiktyvioms bendrovėms dažniausiai užsakydavo atlikti statybos darbus.
Pagal dokumentus mokėti didžiuliai pinigai, už kuriuos turėjo būti statomi didieji prekybos centrai. Tačiau iš tiesų nei pinigus kas mokėjo, nei darbus atlikdavo. Tuo pasinaudojant ir toliau buvo grobstomas PVM.
FNTT pareigūnai N.Šimelį sulaikė 2006-ųjų rudenį ankstyvą rytą, kai jis su likimo bendru šiukšlių konteineriuose ieškojo tuščių butelių.
Didiesiems prekybos centrams statantis patalpas, o paskui jas nuomojantis verslininkas išrado ir naują dvigubos apgaulės būdą. Pastatus įrengti baigiantiems statybininkams jis nurodydavo mažesnį plotą, o nuomininkams – didesnį. Taip S.Rachinšteino kontroliuojamos bendrovės statybininkams už atliktus darbus mokėdavo gerokai mažiau, o už nuomojamas patalpas gaudavo daugiau pinigų, negu numatyta sutartyje.
Vieni pirmųjų tokią apgaulę pastebėję „Norfos mažmenos“ vadovai tvirtino, kad taip vien iš jų bendrovės S.Rachinšteinas galėjo pasisavinti apie 600 tūkst. litų.
