Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valandą į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (Vakarinė dalis) patenka į pirmą, likusi dalis – į antrą laiko juostą.
S.Skvernelis: Lietuva neturėtų išsiskirti iš ES šalių dėl laiko keitimo
Premjeras Saulius Skvernelis sako palaikantis poziciją, kad Lietuvoje laikas nebūtų keičiamas, tačiau pažymi, kad nenorint išsiskirti iš Europos Sąjungos (ES) šalių, vasaros ir žiemos laikas ir toliau bus įvedamas.
„Jeigu pažiūrėtume į atliekamas apklausas, dauguma Lietuvos piliečių norėtų gyventi nekaitaliojant laiko dėl to, kad dabar, ypač prie to laiko, prie kurio pereiname, ir vaikams didžiulės problemos – keltis į mokyklas ir darželius. Tai yra vienas aspektas, kur pagal mūsų žmonių valią, kurią ir aš būčiau linkęs palaikyti ir likti prie vieno laiko režimo“, – pirmadienį susitikime su žiniasklaidos atstovais sakė S.Skvernelis.
„Tačiau yra ir kita pusė. Mes esame ES nariai, mes tada (esant vienam laiko režimui – BNS) turėtume 2 valandų atsiskyrimą. Tai yra verslo klausimai, tai yra bendradarbiavimo klausimai ir galiausiai tai yra vienas iš sprendimų, kalbant apie visų ES valstybių narių tam tikras bendras pozicijas. Galbūt tai nėra strateginis, esminis dalykas, bet irgi yra bendras požiūris, ar mes norime išsiskirti“, – pridūrė premjeras.
2015 metų lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi, tačiau Vyriausybė tuomet nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją.