Pasak gelbėtojų, tokį nedidelį nuskendusiųjų skaičių jūroje, kur, atrodytų, maudytis pavojingiau, lemia efektyvūs prevenciniai veiksmai.
Neringos gelbėjimo stočių viršininkas Gintaras Kuprys BNS sakė, kad nuo vasaros pradžios Neringoje išgelbėta 14 skęstančiųjų. Vienas poilsiautojas nuskendo Nidoje.
„Nelaimė įvyko prieš pusę mėnesio po darbo valandų Nidoje, už paplūdimio ribų. Tuomet buvo didelis bangavimas, stiprios srovės. Tai buvo vietinis 39 metų vyras, jis pateko į duobę“, – kalbėjo G.Kuprys.
Jis sakė, kad vyro kūnas jūroje išbuvo apie 10 dienų.
Neringos gelbėtojų vadovas pripažino, kad žmonės vandenyje elgiasi neatsargiai.
Gelbėtojai perspėja tuos asmenis, kurie galbūt per ilgai deginasi paplūdimiuose ir taip kelia pavojų savo sveikatai, tėvus, kad nepaliktų vaikų vienų ir šie neitų į vandenį.„Dabar labai šiltas vanduo, taigi bangos labai stipriai tempia į jūrą“, – pripažino pašnekovas.
Problemų gelbėtojams kelia užsieniečiai, nes jie būna vyresnio amžiaus, nepaiso vėliavų ir „nelabai supranta Baltijos jūros“, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje paplūdimiai būna įrengti įlankose, o Neringoje – atvira jūra.
Taip pat sunkumų kelia alkoholį vartojantys asmenys, tėvai, neprižiūrintys vaikų, nors ši bėda, anot G.Kuprio, yra mažesnė.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Aleksandras Siakki pripažino, kad Klaipėdos paplūdimiuose apskritai skendusių žmonių nuo vasaros pradžios buvo mažai.
„Skenduolių neteko traukti, nė vienas žmogus dar nenuskendo, nes gelbėtojai dirba. Apskritai labai mažai žmonių skendo“, – BNS sakė A.Siakki.
Nuo birželio 1-osios gelbėtojams, pasak pašnekovo teko padėti grįžti į krantą 4 žmonėms.
„Gelbėtojai dabar atlieka prevencinį darbą: jeigu ateina neblaivūs asmenys, juos išprašo iš paplūdimio, vaikus, kitus asmenis perspėja, ir pas mus šiais metais labai ramu paplūdimiuose“, – tvirtino Klaipėdos gelbėtojų atstovas.
Anot jo, gelbėtojai perspėja tuos asmenis, kurie galbūt per ilgai deginasi paplūdimiuose ir taip kelia pavojų savo sveikatai, tėvus, kad nepaliktų vaikų vienų ir šie neitų į vandenį, nors tėvų priežiūros, pasak gelbėtojo, nepakanka.
Pasak A.Siakki, šiais metais dėl karščio žmonės yra labai pasyvūs, todėl tikėtina, kad tai yra viena priežasčių, kodėl situacija paplūdimiuose ramesnė, sumažėja stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas.
Vis dėlto, jis pripažino, kad itin daug girtauja nepilnamečiai. Keletą paauglių teko gaivinti, nors į ligoninę jų vežti nereikėjo. A.Siakki paminėjo, kad labiau karščio turėtų saugotis ir nėščios moterys.
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas BNS tvirtino, kad nuo gegužės 15 dienos nebuvo ištrauktas nė vienas skenduolis. Pavyko išgelbėti 12 žmonių.
„Pasakyčiau, kad gelbėtojai moka dirbti. Pagrindinis dalykas yra prevencija. Per susirinkimus iš ryto aš gelbėtojams visada sakau: „Jūs gelbėkite žmones ant kranto, nes vandenyje jums egzistuoja rizikos faktorių“, – sakė J.Pirožnikas.
Jis paminėjo, kad neblaivūs asmenys neretai šoka nuo Palangos tilto – jau 12-ai asmenų dėl tokio elgesio buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, jie nubausti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Gintautas Druktenis BNS sakė, kad per liepos mėnesį ugniagesiams-gelbėtojams teko ištraukti 62 skenduolius. Nuo gegužės mėnesio ugniagesiai gelbėtojai iš upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių šiemet ištraukė 110 nuskendusių žmonių.
Anot jo, pernai per visus metus nuskendo 298 asmenys, iš jų 165 teko traukti ugniagesiams-gelbėtojams.
Šiemet ugniagesiai iki liepos 21-osios pavakarės ištraukė 144 nuskendusiuosius, o pernai per tą patį laikotarpį ištraukti 84 žmonės.
„Tokį nuskendusiųjų skaičiaus padidėjimą nulėmė oro sąlygos. Praėjusiais metais tokių karščių nebuvo“, – sakė G.Druktenis.