Per penkiolika metų – nieko naujo
„Tų idėjų gal ir yra, bet tokios konkrečios vizijos, kurią galėtumėme jau dabar įgyvendinti, tikrai nėra“, – vakar „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitalis Lebedis.
Prieš penkiolika metų padarėme detalųjį planą, svarstėme su miestiečiais, tačiau buvome iškoneveikti, kad nieko nesuprantame. Praėjo penkiolika metų – geresnio sprendimo kol kas niekas neranda, – sako architekatas A.Černiauskas.
Toks atsakymas visiškai nenustebino menotyrininko profesoriaus Vytenio Rimkaus: „Su ta Prisikėlimo aikšte ir pergalės paminklu tęsiasi amžinas karas. Nei tema galutinai nesutariama, nei konkreti vieta, kur tas paminklas turėtų stovėti.“
Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalusis planas buvo parengtas prieš daugiau nei penkiolika metų. Planą rengė architektas Vytenis Rudokas kartu su bendraautoriais Algimantu Černiausku ir Algiu Vyšniūnu.
„Prieš penkiolika metų padarėme detalųjį planą, svarstėme su miestiečiais, tačiau buvome iškoneveikti, kad nieko nesuprantame. Praėjo penkiolika metų – geresnio sprendimo kol kas niekas neranda. Kad ją reikia sutvarkyti, tai besąlygiškai. Tačiau atrasti Ameriką čia neįmanoma. Nes čia yra klasikinė aikštė, kurioje tereikia sutvarkyti viską. Nuvažiuokite į bet kurią Europos šalį ir pamatysite, kad aikštė turi būti pirma išgrįsta, sutvarkyta, užstatyta pagal tam tikrus aikštės formavimo reikalavimus, turi būti želdiniai, poilsiui skirtos vietos“, – sakė architektas A. Černiauskas.
Neišnaudojami miesto privalumai
Jo nuomone, valdžios atstovai neretai nesugeba susidėti prioritetų. Aikštė, anot A. Černiausko, yra miesto „veidas“, todėl jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. „Nuo aikštės reikia miestą pradėti tvarkyti. Ji reprezentuoja Šiaulius. Tai čia yra piliečių saviraiškos, piliečių pasireiškimo vieta. Čia turi būti gyva. Ji turi dirbti būtent miestiečiams, o ne politikams, kurie renkasi kokius nors politinius taškus“, – įsitikinęs architektas.
A. Černiausko nuomone, jei pasektumėme kitų miestų, pavyzdžiui, Telšių ir Rokiškio, pėdomis, galėtume džiaugtis, kad mieste šurmuliuoja gyvybė. „Pažiūrėkite, skverelį prie Savivaldybės tik truputį patvarkė, pagrindė ir jis jau mylimas žmonių. Vaikšto, sėdi. Aš nesakau, kad jis gražiai ir išbaigtai padarytas, bet čia bent gyvybė yra“, – tikino jis.
Deja, pasidžiaugti, kad miesto širdis yra mylima miestiečių – negalime. Net didesni renginiai, ir tie neretai nustumiami į bulvarą. „Kodėl mes visokias muges stumiame į Vilniaus gatvę? Kodėl „Saulės žiedas“ vyksta bulvare? Grūdamės, atsiprašau, net užpakaliais trinamės, žmonėms gyventi nelabai išeina tokioje suspaustoje erdvėje, o tuo metu aikštė iš mūsų sąmonės ištrinta“, – teigė architektas.
Nepagrįstai baiminamasi didelės erdvės
Jam antrino menotyrininkas profesorius V. Rimkus, teigdamas, kad Prisikėlimo aikštė anksčiau buvo ne kas kita, kaip turgus, todėl ir dabar nereikėtų nustumti šios galimybės į šoną.
Jam antrino menotyrininkas profesorius V. Rimkus, teigdamas, kad Prisikėlimo aikštė anksčiau buvo ne kas kita, kaip turgus, todėl ir dabar nereikėtų nustumti šios galimybės į šoną. Jo nuomone, nereikėtų baimintis ir to, kad miesto aikštė užima didelį plotą.
„Man nė kiek nekenkia jos dydis ir plotis. Buvo pasirodžiusi informacija, kad didžiuosiuose miestuose yra daug mažesnės aikštės. Esą net Maskvoje Raudonoji aikštė mažesnė. Nesąmonė! Ten didesnės tos aikštės. Arba Sankt Peterburge... Ten aikščių kompleksai, kurie tęsiasi kilometrus. Kažkas bijo erdvių. Bet nereikia bijoti. Kam čia susigrūsti? Ar gali būti pavyzdys Kauno rotušės aikštė? Vilnius apskritai neturi aikštės. Na Katedra... Bet ten šventorius. Prie parlamento? Ten irgi erdvė prieš pastatą ir viskas. Tai kodėl mes verkiame, kad Šiauliai turi didelę aikštę?“ – neįvertintus pranašumus dėstė profesorius.
Tereikia sutvarkyti infrastruktūrą
Tuo metu Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalųjį planą rengęs architektas V. Rudokas tikino, kad šioje erdvėje apskritai nereikėtų statyti jokių paminklų. Prisikėlimo aikštė, anot jo, yra tik ketvirtoji dalis visos centrinės aikštės, kurią išskaido Aušros alėja, Tilžės ir kitos gretimos gatvės. Architekto teigimu, visa Šiaulių miesto centrinė aikštė savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei, tik dėl čia esančių medžių ir gatvių vizualiai sunku suvokti mastelius.
Į keturias dalis suskirstyta erdvė, kur vienoje pusėje yra Katedra su vyskupija, kitoje – skverelis priešais Savivaldybę, o priešingoje – Prisikėlimo aikštė. „Derėtų šioje dalyje iškirsti medžius, paliekant tik kampuose augančius ąžuolus, sutvarkyti pačią aikštę ir atiduoti ją miestiečiams. Reikia suvokti, kad aikštė nėra baigtinis objektas. Ji yra universali, beveidė, tokias aikštes turi kiti Europos miestai, toli ieškoti nereikia. Tik reikia sutvarkyti infrastruktūrą“, – samprotavo V. Rudokas.
