Dienraštis „Šiaulių naujienos“ moko dirbti nepakeliant galvos. Pagrindiniame dienos straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai pasiilgina darbo dieną, tvarkydami asmeninius reikalus – naršydami socialiniuose tinklapiuose, rašydami trumpąsias žinutes ar plepėdami su kolegomis.
Per dieną, daug kalbėdami telefonu ir lakstydami iš vienos vietos į kitą, laikome save labai svarbiais.
„Lietuviai užmiršta, kad produktyvumą lemia ne pats užimtumas, o veiklos rezultatas. Per dieną, daug kalbėdami telefonu ir lakstydami iš vienos vietos į kitą, laikome save labai svarbiais, tačiau tuomet be reikalo iššvaistome darbui skirtą laiką“, – tokių minčių kupinu straipsniu žadinama penktadieninė motyvacija darbui.
Savaitraštis „Šiauliai plius“ aštrina nacionalinę problemą – plačiai aptariamą teatrų reorganizaciją.
Aštriai kritikuojamas kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuris pareiškė, jog nevaidinantiems aktoriams vieta – tik darbo biržoje.
Ar verta naikinti nacionalinį turtą, kuriuo žavisi visas pasaulis?
Žurnalistas, rašytojas, meno vadybininkas ir daug metų Šiaulių dramos teatre dirbęs Svajūnas Sabaliauskas įsitikinęs, kad jei su aktoriais bus sudarytos terminuotos sutartys, valstybiniai teatrai išnyks, iširs trupė, provincijoje nebeliks teatro.
„Šia tema reikalinga išsami diskusija. Galime netekti teatrų Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, net ir Kaune. Vilniuje gali išsilaikyti kokie du teatrai. Ar verta naikinti nacionalinį turtą, kuriuo žavisi visas pasaulis?“ – klausia meno vadybininkas.
Dienraštis „Šiaulių kraštas“ skelbia interviu apie darbą, kurio niekas niekam nelinki.
Šiauliečių šeima augina vaiką su negalia. Nepaisant širdgėlos ir nesibaigiančių rūpesčių dėl sūnelio ligos, šiandien šiauliečiai Lina ir Linas Bagdonai šypsosi – jei ne gerų žmonių parama, jiems būtų labai sunku.
Kiekvienas gimtadienis berniukui buvo tarsi stebuklo laukimas.
„Jaukiame bute visi daiktai turi savo vietą – kad nekiltų sunkumų vedžiojant sūnų.
Septynmetis berniukas savarankiškai gali tik ropoti. Vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra – be pagalbos jam sunku apsirengti, išsivalyti dantis, pavalgyti“, – rašoma „Šiaulių krašte“.
Kiekvienas gimtadienis dar tik darželį lankančiam berniukui buvo tarsi stebuklo laukimas. Prabudęs gimtadienio rytą jis kas kartą iš naujo nusivildavo: „Bet aš vis tiek nevaikštau...“