Šiauliai spaudos veidrodyje: Keliuose žmonės žūsta dėl beprotiško greičio ir juodo girtavimo

Dienraštis „Šiaulių kraštas“ apžvelgia 2014 metų juodąją statistiką keliuose. Lie­tu­vos keliuo­se 2014 me­tais žu­vo 265. Šiau­lių ap­skri­ty­je –  26.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Di­čius įvar­di­ja, kad mirčių keliuose statistika 2014 metais Šiaulių apskrityje buvo prasčiausia Lietuvoje.

2014 me­tais Šiau­lių apskrities ke­liuo­se žu­vo 11 pėsčiųjų.

Pa­sak jo, tarp 2014 me­tais ap­skri­ty­je žu­vu­sių – ir au­to­mo­bi­lių, ir dvi­ra­čių, ir mo­to­cik­lų vai­ruo­to­jai, ir ke­lei­viai. Di­džiau­sią tra­giš­kos sta­tis­ti­kos da­lį uži­ma pės­tie­ji – jų 2014 me­tais Šiau­lių ap­skri­ties ke­liuo­se žu­vo 11.

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja 2014 me­tais už­fik­sa­vo 34 tūks­tan­čius 865 Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus (2013-ai­siais – 31 tūks­tan­tį 193).

Vals­ty­bės įmo­nės „Šiau­lių re­gio­no ke­liai“ Sau­gaus eis­mo vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas An­ta­nas Vai­do­na­vi­čius tra­giš­ką si­tua­ci­ją ke­liuo­se api­bend­ri­na ke­liais žo­džiais: be­pro­tiš­kas grei­tis ir juo­das gir­ta­vi­mas. Šiuo me­tu Šiau­lių re­gio­no ke­liuo­se fik­suo­ja­mos vi­so la­bo ke­tu­rios juo­do­sios dė­mės. Prieš de­šimt­me­tį jų bu­vo trys de­šim­tys.

Dažniausiai žudosi 45-54 metų asmenys. Vyrai – penkis kartus dažniau už moteris.

Dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašo apie nemažėjantį savižudybių skaičių.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2013 metais žudėsi penkiamečiai ir senukai, tačiau dažniausiai žudosi 45-54 metų asmenys. Vyrai – penkis kartus dažniau už moteris.

Tarp minėto amžiaus atstovų iš šimto tūkstančių žmonių nusižudo per šimtą vyrų, o moterų  iš to paties skaičiaus – per 20.

Psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė teigia, kad darbas dėl savižudybių prevencijos vyksta chaotiškai: „Iki šiol kitų žinybų veiklos niekas nekoordinavo. Visos dėlionės detalės buvo išsibarsčiusios. Bandant detales sujungti į vieną paveikslą, paaiškėdavo kad vienos trūksta, o kai kurių yra net po kelias.“

„Etaplius.lt“ rašo, kad tėvai, darželių auklėtojai, mokytojai ar darbdaviai turėtų mažiau nusivylimų, jei labiau pasigilintų į kartų skirtumus. Tai Raimondos Alonderienės, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentės, patarimas.

Kaip skirstomos kartos? Pagal gimimo metus.

Prarastoji karta – 1883-1900, Didžioji karta – 1901-1924, Tylioji karta – 1925-1942, Kūdikių bumo karta – 1943-1960, X karta – 1961-1981, Y arba tūkstantmečio karta – 1982-2004. Jaunesni – Z arba interneto karta.

O kas po jų? Kadangi raidynas baigiasi, sociologas Markas Makkrindlas teigia, kad Z kartą pakeis Alfa karta, kuri greičiausia bus labiausiai išsilavinusi – mokytis pradės anksčiau ir mokysis ilgiau.