„Šiaulių kraštas“ rašo apie tai, kaip gyvūnų globos įstaiga „Šiaulių letenėlė“ gelbėja pasmerktus šunyčius iš karantinavimo tarnybos, esančios Šiaulių rajone, Gruzdžiuose.
Nuotraukose matyti, kaip aptvaruose susiglaudę tupi šlapi šunys – nuo mažyčių iki suaugusių. Gyvūnų mylėtojai mano, jog šunys „išplauti“ kartu su narvais, kuriuose buvo šlapimo, ir išmatų.
24 šunis laikinai savo namuose priglaudė savanoriai. Viena mergina parsivežė aštuonis iš jų. Kiti šunys buvo išvežti į Kauno, Vilniaus gyvūnų globos namus.
Platinkime jaunus ir gražius, o ne sukriošusius.
Parsivežti šunys yra įvairaus amžiaus: mažyčiai, vyresni, senukai. Visi jie mažaūgiai.
Beglobių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos ir laikinos globos paslaugas Šiaulių rajone teikia Kuršėnų komunalinio ūkio Aplinkos priežiūros ir tvarkymo skyrius.
„Žmonės taip negyvena, kokios pas mus geros yra sąlygos. Šitie gyvūnai turi būti migdomi, nes jie visi sergantys, kam reikia platinti ligas? Yra veislynai, platinkime jaunus ir gražius, o ne sukriošusius“, – sakė įstaigos vadovas Jonas Lukšas.
Priekabiavimas ar tiesiog brendimas?
Savaitraštis „Šiauliai plius“ rašo apie seksualinę prievartą tarp vaikų ir paauglių, kurią suaugusieji linkę nuleisti juokais.
Jei keli vyrai pripultų prie moters ir imtų kelti jos sijoną, liesti krūtinę, visuomenėje sulauktų pasipiktinimo bangos ir kaltinimo seksualiniu priekabiavimu.
Pedagogai neretai tik šypteli, tokį elgesį pavadindami nekaltu berniukų išdykavimu.
Kai tai patiria mergaitės mokyklose, tėvai ir pedagogai neretai tik šypteli, tokį elgesį pavadindami nekaltu berniukų išdykavimu.
Psichologas Arūnas Norkus sako, kad pirmieji seksualiniai potyriai vaikui kyla žindant mamos krūtį, vėliau – liečiant savo lytinius organus, dar vėliau – masturbuojantis.
„Tokiu būdu vaikas palengva ateina į brandaus seksualumo etapą, Labai svarbūs tėvai, mokydami vaiką, kad nedera kitiems demonstruoti savo nuogo kūno ar leisti jį liesti“, – sako jis.
Kodėl suaugusieji toleruoja paauglių seksualinę prievartą? „Todėl, kad daugelis yra patys tai patyrę. Jeigu su mumis taip kažkada nutiko, o mums pavyko išgyventi, psichika mums liepia to nesureikšminti. Nes kitaip gali sugriūti mūsų pasaulėjauta“, – komentuoja pašnekovas.
Miestas ne miškas?
„Šiaulių naujienos“ rašo apie situaciją, kuri gali paliesti kiekvieną, kuris turi kaimynų su kiemu. gretimame kieme augantis ir teoriškai jums nepriklausantis klevas jums teikia ne tik malonų ošimą ar pavėsį.
Šiaulietei, gyvenančiai Mėlynių gatvėje, jau seniai gyvenimą apkartino kaimynų kieme augantis klevas. Medžio šakos kiurdo jos stogą, o šaknys kilnoja kiemo grindinį ir ardo pamatus. Be to, kiekvieną rudenį gausi lapija krenta ir į jos kiemą.
Specialistai teigia, kad tokius medžius savininkai turi nukirsti, o medžio pridarytas eibes gali tekti atlyginti. Nuolat kartojama, kad miestas yra skirtas ne miškui auginti, o žmonėms gyventi. Išimtys taikomos tik tiems medžiams, kurie yra įtraukti į saugotinų paminklų sąrašą.