Mero pavaduotoja G.Venckauskaitei papasakojo, kad ketina kviesti Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčius sulaikytuosius tvarkyti miestą. Buvusi ilgametė advokatė į tai atsakė, jog iš nusikaltusių žmonių gero darbo tikėtis neverta. Bet paragino vicemerę į talkas įjungti mokyklas. Ji prisiminė kaip pati, būdama moksleive, dalyvaudavo miesto tvarkymo talkose.
„Sėsk, Vingrai, arčiau ir poteriauk“, – G. Venclauskaitė pakvietė pokalbio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Vaclovą Vingrą. Laikinoji merė ypač piktinosi Šiauliuose vykusia privatizacija, kai pusvelčiui buvo parduoti mėsos ir pieno kombinatai. „Kodėl pardavė pigiau, nei pastatė? – klausė G. Venclauskaitė.
Su kiekvienu valdininku Šiaulių miesto garbės pilietė rado bendrą kalbą ir kiekvienam akcentavo, kad negalima švaistyti pinigų, reikia gyventi pagal išgales.
O žalumynų tai nevalgau. Nebent pusę obuolio, – apie savo įpročius pasakojo šimtametė.
Švietimo skyriaus vedėjai Violetai Damskienei viešnia pareiškė užuojautą, kadangi vaikų mažėja, reikia uždaryti mokyklas. „O kaip gi kitaip čia išspręsi? Vaikų tai nepriplanuosi, staiga neatsiras“, – sakė jubiliatė.
Spaudos konferencijoje G.Venclauskaitė sakė mero kėdėje nei kiek nesijaudinusi ir dėkojo su ja bendravusiems Administracijos darbuotojams.
„Iš esmės mieste viskas gerai. Švarus, tvarkingas. Bulvaras koks gražus. Aš kasdien po du kartus jį pereinu. Tiesiog einu pasivaikščioti. Nors bulvaro remontas pinigų kainavo daug, tačiau yra grožis, patogumas žmonėms“, – mintimis su žurnalistais dalijosi jubiliatė.
Moteris pasakojo ir apie savo gyvenimą, kad jos tėvo, buvusio Šiaulių burmistro, išmokyta griežto punktualumo. O savo ilgaamžiškumo priežastimi įvardija... juodą šokoladą, be kurio nepraleidžia nei dienos. „O žalumynų tai nevalgau. Nebent pusę obuolio“, – apie savo įpročius pasakojo šimtametė.
G.Venclauskaitei pirmajai mieste suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas 2000 m. kovo 9 d.
