Pirmasis skulptūros varpu paskambino muzikalus žmogus – Šiaulių berniukų choro „Dagilėlis“ vadovas ir miesto garbės pilietis Remigijus Adomaitis. Tik vėliau estafetę perėmė skulptūros autorius Darius Augulis ir kiti bulvare susirinkę žmonės.
Meninis akcentas „Iš kur varpų balsai pareina“ dar kitaip vadinamas „Meilės varpu“. Tai keturių metrų aukščio tautiniais motyvais išpuošta švediško granito skulptūra.
Jos viršūnėje lyg atvirame delne – Lenkijos varpų liejimo meistrų nulietas varpas. Pirmą kartą jis suskambo likus porai dienų iki šv. Kalėdų.
Skulptūra vietinių patriotų ir menininkų tarpe sukėlė nemažai diskusijų. Vieni teigia, kad tokiam liaudies raštais išpuoštam akmens pirštui derėtų būti kažkur kaime, o ne mieste. Kitiems keistai atrodo pamokantys posakiai, iškalti akmenyje. Tarsi primena antkapius.
Autorius D.Augulis jaučiasi dėkingas visiems kritikams, nes jie daro tą patį, ką ir šis varpas – žadina žmones, skatina diskusijoms.
Skulptorius paskatino kritikus nenuvertinti liaudiškų raštų ir nenukišti jų į atokias kaimų sodybas. Šie raštai lydėjo indoeuropiečius ir visą žmoniją nuo pirmųjų civilizacijos žingsnių.
Autorius D.Augulis jaučiasi dėkingas visiems kritikams, nes jie daro tą patį, ką ir šis varpas – žadina žmones.
Varpas – tas kuris žadina. Tai simboliškai siejasi ir su lietuvybe žadinusia „Varpo“ draugija, jos šviesuoliais. O posakiai ant akmens ne iš piršto laužti ir nėra tik saldūs meilūs žodeliai.
Tai daugiausia ištraukos iš Lietuvos filosofo ir mastytojo Vydūno raštų. „Galima sakyti, kad paminklas suvienija Vinco Kudirkos ir Vydūno nuveiktus darbus“, – kalbėjo D.Augulis.
„Meilės varpas“ yra gana brangi Šiaulių puošmena. Ji kainavo per 46 tūkst. eurų. Brangiausias – sąlyginai. Visa skulptūra yra iš monolitinio granito, kurį surasti ir iš Švedijos pargabenti nebuvo paprasta.