A.Liučvaikis tikina, kad tokia kebli situacija susiklostė ne dėl tėvų apsileidimo, o todėl, kad Uzbekistane gimęs A.Dambrauskas jau penktus metus bergždžiai stengiasi atsisakyti šios šalies pilietybės.
Paradoksas: prašai pilietybės panaikinimo ir šalies paso
1999 metais A.Liučvaikis Taškente vedė Mariną Dambrauskienę. Moteriai tai buvo antroji santuoka. Pirmą kartą Marina irgi buvo ištekėjusi už lietuvio, su kuriuo susilaukė sūnaus Arvydo.
Po metų, 2000-aisiais, Algirdas su žmona ir jos sūnumi atvyko gyventi į Lietuvą. Algirdas gavo Lietuvos pasą, o žmona ir vaikas, kurie yra Uzbekistano piliečiai, – leidimą gyventi Lietuvoje. Arvydas Šiauliuose baigė lietuvišką mokyklą, rugsėjo 18-ąją jam suėjo 20 metų.
Niekas negirdi, kad mes rūpinomės, kad jis neturėtų to Uzbekijos paso, nes norime siekti Lietuvos pilietybės. Kaip galėjome vienu prašymu prašyti paso, o kitu – pilietybės panaikinimo?
Būdamas trylikos, A.Dambrauskas į Lietuvą atvyko be asmens dokumento – berniuko nuotrauka ir reikalingi duomenys buvo įrašyti į motinos pasą.
Kai jam suėjo 16 metų, Rygoje įsikūrusiai Uzbekistano ambasadai M.Dambrauskienė su sūnumi pateikė oficialius dokumentus Uzbekistano pilietybei panaikinti. Ambasada prašymą priėmė, tiesa, įspėjo, kad procedūra gali trukti iki pustrečių metų.
Eina jau penkti, o atsakymo dėl pilietybės panaikinimo Dambrauskai taip ir nesulaukė. Bėda ta, kad spalio 28 dieną baigėsi A.Dambrausko leidimas gyventi Lietuvoje, o jo pratęsti, neturint asmens dokumento, esą neįmanoma.
„Lietuvos pilietybės jis negali gauti, nes dviguba pilietybė čia neleidžiama. Pagal motinos pasą Arvydas turi Uzbekijos pilietybę – prašymas ją panaikinti vis dar nepatvirtintas. Šiaulių migracijos skyriuje mums aiškina, kad laiku nepasirūpinome, jog vaikas turėtų pasą, todėl dabar susiduriame su didžiulėmis problemomis. Niekas negirdi, kad mes rūpinomės, kad jis neturėtų to Uzbekijos paso, nes norime siekti Lietuvos pilietybės. Kaip galėjome vienu prašymu prašyti paso, o kitu – pilietybės panaikinimo? Tai juk nelogiška!“ – piktinosi A.Liučvaikis.
Jaučiasi padarę daugiau nei galėjo
A.Liučvaikis pabrėžia, kad ne iš tingumo ar neišmanymo jo šeima atsidūrė aklavietėje. Jis baiminasi, kad jo sūnus, išgyvenęs Lietuvoje 13-a metų, dabar taps nelegalu.
 |
Be to, stringa ir Lietuvos pilietybės M.Dambrauskienei suteikimo klausimas. Moters pasas galioja iki 2019 metų, tačiau nepanaikinus Uzbekijos pilietybės ji negali priimti Lietuvos pilietybės, nors prezidento Valdo Adamkaus dekretas dėl pilietybės suteikimo buvo pasirašytas dar prieš kelerius metus. Tačiau laikotarpis, per kurį Marina galėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad ji nėra kitos šalies pilietė, ir priimti Lietuvos pilietybę, jau baigėsi.
„Lietuvoje nėra tokio įstatymo, kuris numatytų, su kokiu dokumentu žmogus turi gyventi tokiais atvejais, jei kitos respublikos ambasada neišduoda laiku dokumentų. Mes liekame ant ledo. Girdime: „Jūs turėjote, jūs privalėjote.“ Bet ką mums daryti, jei kita šalis vilkina klausimą? Kas priklausė nuo mūsų, mes padarėme viską su kaupu“, – tikino vyriškis.
Tikėjosi Lietuvos užnugario, bet liko vieni
A.Liučvaikis pasigenda šalies institucijų geranoriškumo ir pagalbos: „Prašėme migracijos skyriaus, kad oficialiai kreiptųsi į Uzbekijos ambasadą, kad savo kanalais pasidomėtų, pakovotų už mūsų teises: juk mes – eiliniai žmonės, o institucija – oficialus organas, didesnio svorio autoritetas.“
Tačiau A.Liučvaikio balsas liko neišgirstas, todėl vyras nusprendė laišku kreiptis tiesiai į Uzbekijos prezidentą. „Gal jis pajudins žmonos ir sūnaus pilietybės klausimą iš mirties taško“, – viliasi vyras.
Prašėme migracijos skyriaus, kad pakovotų už mūsų teises: juk mes – eiliniai žmonės, o institucija – oficialus organas, didesnio svorio autoritetas.
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Šalkauskienė pabrėžė, kad Lietuvos valstybinės institucijos negali turėti įtakos kitos šalies institucijų veiklai dėl pilietybės klausimų. Be to, Migracijos departamentas negali priversti kitų valstybių institucijų pateikti atsakymą savo šalies piliečiui.
Su analogiškomis ar panašiomis bėdomis esą susiduria ne tik Uzbekijos, bet ir Armėnijos, Ukrainos, Izraelio, Moldovos, Libano piliečiai.
„Kiekviena valstybė nusistato savo taisykles, kaip ji organizuoja procesus. Mes tik žinome, kad prašymas dėl pilietybės panaikinimo Uzbekijos ambasadai iš tikrųjų buvo pateiktas 2009 metais. Tačiau jokių tarpinių dokumentų dėl šio klausimo nėra – nežinia, kas ten stringa“, – kalbėjo I.Šalkauskienė, pripažindama, kad Dambrauskų pilietybės panaikinimo klausimas trunka ilgiau nei įprasta.
Be dokumento problemų neišspręs
I.Šalkauskienė atkreipė dėmesį, kad pagal šalies įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Nepaisant to A.Dambrauskas turi kuo greičiau prasitęsti leidimą, o tam jam prireiks galiojančio kelionės dokumento. Vadinasi, vaikinas turės kreiptis į Uzbekijos ambasadą, užpildyti reikiamus dokumentus ir parašyti prašymą pasui gauti.
