Neseniai Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko keistas pasimatymas – susitiko ir piktomis, bet mandagiomis frazėmis apsikeitė naujasis Šiaulių arenos direktorius Česlovas Urbonavičius bei administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Arenai Č.Urbonavičius vadovauja vos nuo sausio, todėl nusprendė susitikti su miesto administracijos vadovu ir išsiaiškinti, kokie čia žaibai.
Reikia pripažinti, kad tikruoju vadovu taip ir liko „Pramogų salos“ savininkas Gintaras Radavičius, nuo šiol einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jis pripažino, kad pats labiau atsitraukia į renginių organizavimą, o teisinius ir ūkinius dalykus paliekąs Č.Urbonavičiui.
Tai ir apie konfliktą teko kalbėti su pavaduotoju, nes jis tiesiog yra įsigilinęs į situaciją ir moka apginti savo poziciją. Jis teigia, kad iš savivaldybės yra keli pagrindiniai kaltinimai arenai, kuriems jis prieštarauja. Ketvirtadienį tikisi atvirai daugeliui tarybos narių viską paaiškinti.
Kaltinimai už 215 tūkst. eurų
Pagrindinis kaltinimas, kad nuo gaunamo koncesijos mokesčio, kuris sudaro 215 tūkst eurų per metus, arena neturėtų mokėti PVM mokesčio. Dėl to pakiltų pelningumas. Jei arena nors vienu euru yra pelninga – negauna koncesijos mokesčio, o savivaldybė ploja rankomis.
„Administracijos direktorius sugalvojo, kad koncesijos mokestis yra skirtas mūsų nuostoliams padengti, tačiau iš tiesų tai yra mokestis už objekto išlaikymą. Arenai prižiūrėti per metus reikia daugiau kaip milijono eurų“, – tvirtino G.Radavičius.
Antras punktas – savivaldybė reikalauja, kad auditą atliktų dvigubai brangesnė kompanija, atitinkanti tarptautinius standartus. „Mes tai padarysime, bet jau geriau būčiau už tuos pinigus nupirkęs laikmačius krepšinio varžyboms“, – pyko arenos direktorius.
Trečias kaltinimas jau realiai yra vertas 215 tūkst. eurų. 2015 metais arena atgavo 20 tūkst. eurų, kuriuos prarado 2011 m. po „Snoro“ banko griūties. Arena pinigus įskaičiavo į 2011 metus, o savivaldybė įsitikinusi, kad jie ir turėjo likti 2015 metų biudžete.
Lyg ir nieko tokio, tačiau pastaruoju atveju 2015 metais Šiaulių arena būtų dirbusi šiek tiek pelningai. Už tai turėtų negauti jau minėtų 215 tūkst. koncesinio mokesčio iš savivaldybės.
„Kodėl jie kreipiasi į teismą? Tegul nueina į gretimą kabinetą – bet kuri buhalterė pasakys, kad tie pinigai priklauso 2011 metams“, – tikino G.Radavičius.
Paskutinis kaltinimas jau siekia praėjusius metus. Arena tris ketvirčius dirbo sėkmingai ir pelningai, o paskutiniajame skėlė tokį nuostolį, kad visi metai tapo nuostolingi – vėl prašom mokėti koncesinį mokestį. Savivaldybei trūko kantrybė.
Šiaulių karma – arena sutverta F.Kirkorovui
Arenos direktoriaus pavaduotojas teigia, kad nuostolis susidarė pagrįstai – buvo rengtas nepelningas arenos dešimtmečio jubiliejinis koncertas, taip pat nemažai nuostolio atnešė „Liepsnojantis ledas“ ir keli profesionalios muzikos koncertai.
Pastaruoju metu po Filipo Kirkorovo koncerto daugelis Šiaulių intelektualų išliejo apmaudą – į Rusijos žvaigždės koncertą susirinko tiek žmonių, kad vos tilpo.
Dar 20 tūkst. eurų paties mero prašymu sumažintas mokestis už patalpas „Šiaulių“ krepšininkams: „Esmė ta, kad yra konkurso sąlygos, kuriose yra nurodomas koncesijos mokestis. Dabar jie nori tų pinigų nemokėti. Gal keiskime sąlygas pasibaigus sutarčiai, o ne vidury žaidimo?“
G.Radavičiaus teigimu, niekas jau nebenori vežti į Šiaulius grandiozinių arba aukšto meninio lygio koncertų. Sako – pirkit renginį ir organizuokite patys, tuomet ir pelnas, ir nuostoliai bus jūsų.
Pastaruoju metu po Filipo Kirkorovo koncerto daugelis Šiaulių intelektualų išliejo apmaudą – į Rusijos žvaigždės koncertą susirinko tiek žmonių, kad vos tilpo. Keletas aukšto lygio meninių projektų jau patyrė fiasko. Šiauliuose vis mažėja gerų renginių ir jų lankytojų.
Dabar didžiausias klausimas, kiek ateis žmonių į balandžio 20 dieną planuojamą šokio spektaklį „Altorių šešėly“. Ar susirinks bent 1000, nors arena pritaikyta priimti penkis kartus didesnę auditoriją.
„Bloga sutartis, nes savivaldybė turi mokėti koncesijos mokestį – tai visas istorijos moralas. Liepia uždirbti daugiau ir lygina mus su Klaipėda. Mes areną išnaudojame jau kiek tik įmanoma. Reikia suprasti, kad Klaipėda – ne Šiauliai. Ten ir krepšinis renka kur kas daugiau žiūrovų“, – konstatavo G.Radavičius.
Direktorius atsikalbinėjimus vadina vaikų žaidimais
Administracijos direktorius Antanas Bartulis pabrėžia, kad taip pat yra susipažinęs su sutartimi ir išsiaiškinęs, kas ką reiškia. Jo teigimu, Šiaulių arenai skirtas koncesijos mokestis gali būti traktuojamas dvejopai, tačiau šiuo atveju jis yra mokestis, skirtas nuostoliams dengti. Taip pat – koncesijos mokestis gali būti PVM objektu, bet gali ir nebūti.
Miestas jau visą ketvirtį nemoka Šiaulių arenai koncesijos mokesčio. A.Bartulis pabrėžia, jog tai gali būti ir naudinga arenai. Pavyzdžiui, jei teismas išaiškins, kad koncesijos mokestį už 2015 metus jie turi grąžinti, tuomet tai nebus taip skausminga – tiesiog jis nebus sumokėtas už šiuos metus.
Raudų galima daug priraudoti. Kaip ekonomistas ir teisininkas nelabai tikiu tomis jų ašaromis.
A.Bartulis priminė, kad jie turi teisę nemokėti koncesijos mokesčio, jei arenai metai buvo pelningi. Jo nuomone, arena nuostolį kuria specialiai, tačiau čia G.Radavičius taip pat pritaria, jog nori siekti pelno. Tik sutartyje užkoduota, jog pelno sukurti nevalia – turėsi vienu euru daugiau, negausi 215 tūkstančių. Tiesa, sutartis leidžia arenai šešis procentus pelno pasilikti sau, tačiau viskas, kas daugiau, turėtų tekti miestui.
Administracijos direktorius A.Bartulis įsitikinęs, kad arenos vadovai sąmoningai daro viską, kad tik nebūtų pelningi, todėl bus principingas iki galo: „Užėmiau poziciją sustabdyti koncesijos mokėjimą ir tokiu būdu per šiuos metus susigrąžinti 2015 metais savivaldybės prarastus pinigus.
Yra ir daugiau klausimų – ar tikrai pas juos nuoma optimali, ar tikrai optimalios bilietų kainos į renginius, ar tikrai reikia direktoriaus pavaduotojo etato, ar tikrai reikia pirkti tokius brangius automobilius, ar tikrai reikia bilietus platinti įvairiais ne visai teisėtais būdais? Raudų galima daug priraudoti. Kaip ekonomistas ir teisininkas nelabai tikiu tomis jų ašaromis.“
