Savaitės pradžioje administracijos direktorius A.Bartulis patvirtino, kad nuo liepos 15 d. nerekonstruota bulvaro dalis tampa statybviete, todėl visos kavinės per septynias dienas turės pašalinti lauko kavinių konstrukcijas, reklamas.
Vadinasi, iškyla realus pavojus senosioms bulvaro liepoms, nes jas pagal projektą privaloma iškirsti, kad jos netrukdytų vykdyti rekonstrukcijos, ir vėliau atsodinti naujomis.
Kalbėdami su žurnalistais administracijos direktorius ir jam talkinantis tarybos narys Gintautas Lukošaitis siūlė sugalvoti rimtesnių klausimų, nes medis – nėra vienintelis pavėsio šaltinis mieste. Apie tai galima pažiūrėti vaizdo įraše.
Jie teigė, kad pavėsį taip pat sudaro pastatai ir viskas, kas stovi. G.Lukošaitis tikino, kad Berlyne žymiai mažesnis medžių tankis nei Šiauliuose.
Pasiūlė klausimus užduodantiems žurnalistams kartu su protestuotojais susimesti pinigų ir patiems nupirkti bei vietoje senųjų liepų pasodinti didelius medžius. „Viskas kainuoja“, – teigė politikai, pabrėždami, kad medžių palikimas tik pabrangintų projektą.
Bulvare sutikta viena Šiaulių mokytoja teigė, kad lietuviai visada jaučia ryšį su medžiu, todėl didžiausia valdžios klaida – žvelgti į situaciją roboto akimis: „Žmonės medžius kirsdavo tada, kai jie užmigę, numetę lapus, kai juose niekas neperi, kai jie nežydi. Visai tikėtina, kad liepose keletas paukščių dabar peri savo antras vadas. Pamenu, kadaise Kurtuvėnuose buvo iškirstos žydinčios senos obelys. Žmonės verkė ir širdyje už tai niekada neatleido.“
Medžių saugotojai grasina prokuratūra
Tuo pat metu Šiauliuose susikūrusi ir savo gausiose gretose nemažai menininkų vienijanti iniciatyvinė grupė „Saugokime Šiaulių medžius“ išplatino rezoliuciją, adresuota įvairioms atsakingoms institucijoms, taip pat – Šiaulių miesto valdžiai ir Aplinkos ministerijai.
Paaiškėjo, kad želdiniai buvo įvertinti jau po to, kai buvo paskelbta apie jų įvertinimą.
Rezoliucijoje sudėlioti faktai, kur buvo nepaisyta visuomenės ar padaryta klaidų, dėl kurių bulvaro liepos kol kas yra pasmerktos ir jau gana greitai bus nukirstos.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europoje dabar laikomasi nuomonės, jog miestuose reikia išsaugoti kuo daugiau medžių. Tai atvirkštinė iki šiol gyvavusi tendencija – neva, miestas – ne miškas.
Pabrėžiama, kad Šiaulių pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos projektas, kuriame siūloma pašalinti didžiąją dalį brandžių želdinių, nesukuriant lygiavertės alternatyvos, neatitinka viešojo intereso – pablogina šios teritorijos ekologines ir ergonomines savybes.
Primenama, kad visuomenė nebuvo informuojama, projektavimo procesas nebuvo skaidrus ir demokratiškas. Dar daugiau – visuomenė buvo klaidinama, kad liepos bus išsaugotos.
Sprendimas šalinti želdinius paskelbtas neturint ekspertinių išvadų, todėl kelia abejonių šių išvadų nešališkumu. Paaiškėjo, kad želdiniai buvo įvertinti jau po to, kai buvo paskelbta apie jų įvertinimą. Vienintelis argumentas medžius iškirsti liko tik estetinis vertinimas. Negražu?
Rezoliucijoje paviešinti ir reikalavimai. Prašoma paviešinti želdynų apsaugos ir priežiūros protokolus, koreguoti projektą ir išsaugoti visas geros ir patenkinamos būklės liepas ir kitus vertingus želdinius.
Atsakingoms institucijos siūloma nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti abejotini veiksmai. Skelbiama, jei tai nebus padaryta, bus siekiama atsakingųjų žalos atlyginimo. Neatmetama galimybė kreiptis į prokurorus.
Menininkė: „Pinigai jiems užgniaužia kvapą“
Viena aktyvių medžių gynėjų yra menininkė Edita Sūdžiūtė, kuri teigia besidominti ir įsigilinusi į medžių kirtimo miestuose pasaulines aktualijas. Ji yra paskelbusi publikaciją, kurioje persimaišo ne tik menininkės jautrumas, žodžio valdymas, bet ir aiški filosofinė linija – svarbiau ne dendrologų lentelės, o vertybinės mūsų nuostatos.
„Dabar Europoje miestų kraštovaizdžiai kuriami vadovaujantis ne „miestas – ne miškas“, o atvirkščiai – miesto sumiškinimo tendencijomis. Bet mūsų valdininkus iš Europos pasiekia tik viena – pinigai, o tendencijos lieka ten. Milijonai užgniaužia jiems kvapą. Todėl, suprantama, smegenyse ima trūkti deguonies, o tada, aišku, sulėtėja orientacija.
Todėl net ir skurdžiausia viešosios erdvės idėja jiems atrodo verta milijonų, svarbu įsisavinti. Bet kai milijonų nebeliks, tikėtina, atgaus ir kvapą. Ką tada darys išvydę, kokių miestiečiams malkų priskaldė? Prasmegs skradžiai žemę? Kažin – žemę visur trinkelės dengs“, – rašė menininkė.
Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama, kad liepos išliks.
Ji priminė, kad visai neseniai savivaldybė, baimindamasi visuomenės teismo, medžius kirto trečią valandą nakties. Įtariama, kad taip gali nutikti ir šįkart su bulvaro liepomis.
Kitame savo tekste Šiaulių menininkė priminė, kad ir save laikytų prie nukentėjusiųjų, jei liepų vieną naktį neliktų: „Šiaulių valdžia aiškina, kad mes pavėlavome prieštarauti liepų iškirtimui, todėl jas vis tiek iškirs. Tačiau štai keli faktai. Jie piktybiškai slėpė galutinį projekto variantą, kuris, kaip paaiškėjo, skyrėsi nuo paviešintojo, be to, buvo oficialiai meluojama ir klaidinama, kad liepos išliks. Buvo pažeista projektų viešinimo ir aptarimo su visuomene procedūra, numatyta įstatymo.
Jie prisigalvoja įvairių argumentų, kad tik pateisintų savo cinišką elgesį. Dar vienas sunkiai suvokiamas: liepas šalinti reikia, nes žmonėms neva butuose šviesą užstoja. Bulvaro liepos yra mano studijos tąsa, tai neatsiejama erdvės dalis. Todėl puikiai žinau, kad jokios šviesos ten netrūksta. Ir jeigu medžių neliks, be įvairių nuostolių žmonių gyvenamosios aplinkos kokybei ir kraštovaizdžiui, aš dar ir asmeniškai būsiu nukentėjusi.“
