Gelbėtojas Alvydas, kuris tą dieną drumzliname vandenyje bergždžiai ieškojo neišnirusios mergaitės, šiandien jau nebedirba. Planavo iš darbo išeiti jau anksčiau, tačiau šis nutikimas galutinai paveikė: „Pamatau vaiką prie vandens be tėvų – apima didžiulis nerimas. Tarsi paranoja. Tokių atvejų tikrai pasitaiko labai dažnai. Vaikai kasdien čia ateina ir maudosi be tėvų priežiūros.“
Kaltų nėra ir nebus?
Kas iš tiesų nutiko tą mergaitei lemtingą dieną? Gelbėtojai Valdas ir Alvydas, nuolat mąsto apie tai ir sutaria, kad vieno kaltininko nėra. Tiesiog visiems reikėtų būti mažiau abejingiems. Net jei likimo nepakeisi, bent visi bus padarę viską.
Liepos 24 dieną, 19.35 val. Šiauliuose, klinikoje, mirė vienuolikmetė mergaitė. Ji 18.59 val. buvo pristatyta greitosios medicinos ekipažo iš Prūdelio pakrantės dėl skendimo.
Yra žinoma, kad mergaitė su drauge leido laiką ant betoninio paplūdimio tilto. Ji įšoko į vandenį, tačiau neišniro. Buvo skelbiama, kad iškart ieškoti šoko ant kranto buvęs vyras.
Jam mergaitės rasti nepavyko. Mergaitę ištraukė daug maž po dešimt minučių atvykę gelbėtojai. Nors pulsas ir atsirado, tačiau mergaitė ligoninėje užgeso.
Netrukus kilo diskusijos – kas kaltas? Kur buvo gelbėtojai? Ar saugus Prūdelio pliažas besimaudantiems? Kokia padėtis yra kitose maudymosi vietose? Tik vėliau paaiškėjo, kad nuolat nardęs vyras ir buvo gelbėtojas, ant kranto numetęs marškinėlius.
Vyrai sako, kad susidėjo daug dalykų. Gal jau visi buvo per daug įpratę, jog čia nelaimių nebūna? Tėvai per daug pasitikėjo? Savivaldybė nesirūpino gana pavojingu tilteliu? Aplinkiniai fotografavo, o ne padėjo?
„Atsimerkiu – viskas žalia“
Tą valandą Valdo poste nebuvo – vakarieniavo. Alvydas atskubėjo į pagalbą, vos tik buvo pakviestas. Nuo gelbėtojų posto iki tiltelio – vos 50 metrų. Nusimetė marškinėlius ir iškart nėrė ten, kur žmonės dūrė pirštu.
„Atsimerkiu – viskas žalia, tik šiek tiek matau savo rankas. Visaip bandžiau ieškoti rankomis. Vėliau tikėjausi užgriebti kojomis po tilteliu. Nieko neužčiuopiau“, – pasakoja susikrimtęs vyras.
Netrukus atrūko narai, kurie su akvalangais gana greitai aptiko mergaitę po betonine tilto dalimi. Intensyvus gaivinimas davė vaisių – atsirado pulsas. Tačiau ligoninėje mergaitė neišgyveno – po vandeniu išbūta per ilgai.
Gelbėtojas vėliau skaitė spaudoje, kad jis stovėjo ant kranto sausais marškinėliais. Tik susiima už galvos – juk nusimetė, kad būtų patogiau vandenyje. Vėliau vėl apsirengė. Sunku išsakyti – skausmas didžiulis. Dabar pakrantėje dega ir jo žvakelė.
Gelbėtojai – tik dviejuose paplūdimiuose
Prūdelis – tokį vardą turi vandens telkinys, esantis kone pačiame Šiaulių centre. Jis yra lyg susisiekiantis indas Rėkyvos ir Talkšos ežerų. Rėkyva – aukščiausiai pelkėse plytintis didžiausias ežeras. Talkša – jau kitame miesto gale, pertekantis į Kulpės upę.
Prūdelis savo matmenimis yra gana mažas. Jame nuolat keičiasi vanduo. Atiteka iš Rėkyvos pelkynų ir per pralaidą trumpu upeliu išvingiuoja į gerokai žemiau esančią Talkšą. Tai reiškia, kad vandens lygis čia svyruoja nedaug – kiek nustatoma pralaida.
Prie Prūdelio jau nuo senų laikų yra miestiečių mėgiamas pliažas, karštomis dienomis tirštai nutūptas poilsiautojais. Čia įrengti puikūs aikštynai, persirengimo kabinos ir rimtas pastatas, iš kurio besimaudančius stebi gelbėtojai.
Jau keletą metų viskas buvo ramu, tačiau paskutinių dienų nelaimė privertė visuomenę atkreipti dėmesį – kur maudomės, kas saugo, kokios sąlygos. Kur ir kaip dirba gelbėtojai.
Gelbėtojai kadaise dirbo Bubiuose, Pageluvyje ir kitame Rėkyvos paplūdimyje. Dabar rajone nedirba nė vienas gelbėtojas.
Gelbėtojai informavo, kad vienu metu Šiaulių paplūdimiuose dirba keturi gelbėtojai. Du – Rėkyvoje ir du – Prūdelyje. Miesto žmonės iš tiesų gausiai maudosi dar keliose Rėkyvos vietose bei prie Talšos.
Daugybė maudimviečių yra 
Šiaulių rajone: prie Bubių tvenkinio, Pageluvyje ir daugelyje kitų vietų, kur kadaise buvo gelbėtojų postai.
Kur jie dingo? Gelbėtojas Valdas pamena laikus, kai visi gelbėtojai priklausė vienam dariniui. Vyras pats dirbdavo naru. Vėliau narų nebereikėjo, nes šią funkciją perėmė ugniagesiai.
Miestas ir rajonas mokėti atlyginimų gelbėtojams taip pat neplanavo. Mieste esančius gelbėtojus po savo sparnu priglaudė sporto mokykla „Atžalynas“. Tik dėl to gelbėtojų Šiauliuose liko bent keletas.
Dabar gelbėtojams sudaryta neprasta infrastruktūra Rėkyvoje ir Prūdelyje. Jie turi pastogę ir gali stebėti veiksmą paplūdimyje.
Neseniai Rėkyvoje gelbėtojų namelis buvo taip atokiai, kad veiksmo pliaže nesimatė. Bubiuose gelbėtojų namelis išvis buvo kitame telkinio krante. Prie Talkšos gelbėtojų postas supleškėjo dar sovietų laikais.
Pavojinga betono platforma ant vandens
Savivaldybė savaitės pradžioje viešai skelbė, kad nelaimė nutiko ne pliažo teritorijoje. Galimai taip nusipurtoma atsakomybės, tačiau faktas – tiltelis yra neatsiejama pliažo dalis, sutraukianti gausybę jaunų žmonių, kurie mėgsta čia šokinėti į vandenį.
Tiltelis yra už kelių metrų nuo vadinamosios pliažo teritorijos. Gelbėtojai teigia, kad jau ne kartą yra garsiai kalbėję apie tai, jog derėtų išpjauti žoles prie tiltelio – bent jau matytųsi, kas šalia jo dedasi.
Tiksliau – reikėtų žoles jau iškasti su visu dumblu, kad taip greitai neataugtų. Išsiplėstų pliažas, o riba galėtų būti pats tiltas.
Anksčiau, kai žolės būdavo menkos, gelbėtojai jas išpjaudavo dalgiais. Vėliau to padaryti jau nebuvo įmanoma.
Po nelaimės buvo kilęs klausimas, ar neužstoja gelbėtojams vaizdo ant aikštynų pakabinti tentai. Paaiškėjo, kad jie vaizdo visai neužstoja. Vaizdo prie Betoninio tiltelio nesimato būtent dėl kelių metrų gausiai apžėlusios pakrantės.
Vaizdo prie Betoninio tiltelio nesimato būtent dėl kelių metrų gausiai apžėlusios pakrantės.
Tiesa, gelbėtojai mano, kad tiltelis yra be galo pavojingas. Tai buvusio šokinėjimo bokštelio liekana. Briaunomis plokštė liečiasi su vandens paviršiumi.
Yra didelė tikimybė išneriant susitrenkti galvą. Įkvėpti juo juo vandens teoriškai galima, tačiau tikrai ne panikos būsenoje.
„Tiltelio reikia, tačiau saugaus. Po šiuo tilteliu, kiek pamenu, esame kadaise radę ne vieną skenduolį. Tai nėra saugi konstrukcija“, – pasakojo ilgametis gelbėtojas Valdas.
