Nuo pat ryto prie Kaštonų alėjos garsūs Šiaulių žmonės virė uogienę. Prie puodų darbavosi choreografas Mindaugas Kosaitis ir atlikėja Laura Remeikienė.
Jiems talkino daugiavaikės motinos. Uogienę virė iš žmonių suaukotų produktų. Reikia pripažinti, kad gavosi nuostabi uogienė.
Diena tesėsi tokia pat džiugia gaida. Per pietus Chaimo Frenkelio rūmų kieme Šiaulių miesto garbės piliečio vardas, kuris buvo iškilmingai suteiktas žymiausiam visų laikų Lietuvos ir vienam iškiliausių Europos tenorų Virgilijui Noreikai. Pasveikinas maestro čia pat scenoje uždainavo „Atskrend sakalėlis“.
Jau po pietų Šiaulių dailės galerijoje atidarytos paprasto grafitinio pieštuko virtuozo Mindaugo Lukošaičio parodos „Žydai. Mano istorija 2“ ir „Jezus Kristus“. Autorius prisipažino: „Ne kartą buvau atsisakęs šios temos ir manydavau, kad niekada prie to negrįšiu, tačiau natūraliai vis sugrįždavau.“
Jau dabar praeiviai, fotografuofamiesi prie jos, bandė vaizduoti verkiančius, tačiau nuo to tik dar linksmiau darėsi.
O tuo pačiu metu Prisikėlimo aikštėje, per iškilmingąją „Šiaulių dienų 779“ ceremoniją atidaryta daugybę diskusijų visuomenėje sukėlusi minėtų parodų autoriaus brolio Gintauto Lukošaičio skulptūra „Verksmas“.
Ji išdygo ant gruoblėto vamzdžio, pačiame Prisikėlimo aikštės viduryje. Jau dabar praeiviai, fotografuofamiesi prie jos, bandė vaizduoti verkiančius, tačiau nuo to tik dar linksmiau darėsi.
Pats autorius džiaugėsi, kad rado gerą sprendimą, ant ko pastatyti verkiančios mergaitės biustą. O diskusijų apie šią skulptūrą – buvo ir dar bus. Autoriui nuo to tik įdomiau.
„Pirmas klausimas buvo – kada atidarymas? O po to sekė nusivylimas – galvojau, kad bus didesnė. Žmonės įpratę gyventi įsivaizdavimuose. Mano kūrinys gyvens savarankiškai. Netrukus aikštė bus rekonstruojama – lai visuomenė laužo galvą ir sprendžia, kurioje vietoje nori matyti tokią skulptūrą, kokius prieštaravimus jiems iššaukia“, – sakė G.Lukošaitis.