A.Visockas trečiadienio rytą pradėjo nuo prasmingo darbo – žinutės „Facebook“ anketoje. Meras baisėjosi tremtimi, o tuo pačiu ragino visus aktyvius žmones grįžti į Šiaulius.
Jis parašė: „Per dvi dienas ištremta 40002 žmonės. Tai vyko prieš 70 metų. Tačiau laisvoje Lietuvoje dėl ypatingai neatsakingos politikos (tai darome mes patys) prarandame šimtus tūkstančių. Ar turime šansų? Manau, jog taip. Aktyvius žmones kviečiu grįžti į Šiaulius ir kurti tokį gyvenimą, kad nebūtų gėda pažiūrėti į akis žmonėms, kurie grįžo iš tremties. Kol jų dar yra. Po to bus per vėlu.“
Netrukus jis gavo kritikos dėl neetiško tremties ir emigracijos lyginimo netinkama forma. Po kelių valandų meras šiek tiek žinutę pataisė, tačiau vargu ar situacija pagerėjo.
Jis patikslino, kad Lietuvoje siautė okupantai. Žodį „ypatingai“ pakeitė į „menkai“. Nubraukė paskutinius du trumpus sakinius. Po žodžio „prarandame“ skliausteliuose paaiškino: „Nemaišyti su normalia migracija. Tai sveikatos apsauga, smulkus verslas ir kt.“ Vėliau „kt.“ pakeitė į „etc.“
Tai dar ne viskas – prie žinutės pridėjo ir nuorodą į filosofo A.Jokubaičio kalbą apie emigraciją, leisdamas suprasti, kad vienas stipriausių politikos filosofų kalba apie tą patį.
Pats filosofas A.Jokubaitis patikslino, kad jis mero minėtoje savo kalboje po Stasio Šalkauskio premijos įteikimo visai nenorėjo lyginti šiuolaikinės emigracijos ir tremties. Bet taip pat pabrėžė, jog nesiima komentuoti socialiniuose tinkluose kilusių diskusijų. Jos jam neatrodo produktyvios.
„Manau, kad meras supranta, kuo skiriasi emigracija ir tremtis. Bet kartu jis nori pasakyti, kad tie žmonės dingsta iš Lietuvos. Jis nori, kad to nebūtų Šiauliuose. Ar tai yra etiška? Nesu teisėjas šitoje vietoje.
Taip pat nelabai suprantu, ką jis norėjo pasakyti. Mano kalbos mintis buvo – labai blogai, kad prarandame žmones. Tie žmonės, kai atsiduria svetur ir nebėra piliečiai, yra tiesiog žmonės. Tai Jeano Jacques'o Rousseau mintis. Mano tėvai tremtiniai. Nekyla tokios minties – gretinti tremtį ir emigraciją“, – kalbėjo filosofas.
Ko pritrūko – moralės ar logikos?
Politologas M.Jastramskis buvo daug kritiškesnis. Tokiame mero žingsnyje pasigedo moralės ir logikos: „Dar galima suprasti, kai tremtį ir emigraciją lygina istoriniuose, politiniuose procesuose mažai susigaudantys žmonės. Tačiau kai taip daro vieno didžiausių Lietuvos miestų meras, suprasti labai sunku. Juk politikoje, be viešųjų ryšių, kažkur dar yra moralė ir logika. Vieno iš jų būtų užtekę.“
Meras tuoj pat sureagavo: „Mažvydas Jastramskis iš karto puolė ieškoti sensacijos. Koks tokio ieškojimo tikslas? Specialiai Mažvydui patikslinau savo postą. Nieko nelyginu, o sąvoka ,,prarandame'' nėra lygu laisvam žmogaus pasirinkimui migruoti.“
Politologas taip pat nenutylėjo: „Tikslas yra labai paprastas – atkreipti dėmesį į moraliai abejotiną ir empiriškai netikslų sugretinimą. Vien tai, kad pats puolėte ieškoti patikslinimų, yra požymis, kad tikslas bent iš dalies pasiektas. Ir nekalbėkite apie sensacijas, nes vėl maišote profesijas ir sąvokas.“
Slidūs politiko sugretinimai kartojasi
Vėliau meras šią diskusiją su politologu pasuko sunkiai suvokiama kryptimi, tarsi bandydamas išlipti sausas iš balos, kurią pats ir išliejo. Taip jis sugretino dar keletą dalykų – okupantų šautuvus ir politikų žodžius, tremtinius ir konservatorius.
„Anuomet vieni turėjo šautuvą ir varė kitus į vagonus. Dabar šautuvą pakeitė žodžiai. Pvz., TS–LKD meta iš partijos karius savanorius, parlamento gynėjus už tai, kad pastarieji sako tiesą. Tai vyksta dabar. Jeigu Jūs save laikote sąžiningu žurnalistu, kviečiu atlikti žurnalistinį tyrimą. Būtų didelė pagalba ir galbūt partija pakeistų požiūrį ir pradėtų stiprėti. Jūsų žiniai postą parašiau galvodamas apie politinius kalinius tremtinius. Man gėda prieš juos. Jie Šiaulių TS–LKD skyriuje yra negirdimi. Būtent tremtiniai stojo ginti Tomo Petreikio. Tomas yra karys savanoris, katalikas, jaunas žmogus. Kadangi pradėjo politiškai stiprėti ir sako tiesą – tai von iš partijos? Anais laikais kaipmat būtų atsidūręs vagone. Man tai nepatinka, nors esu nepartinis“, – rašė Šiaulių meras.
Politologas dar pasitikslino: „Ar tikrai pasirašote po šiais savo pamintijimais? Būtent ši vieta aktuali: „Anuomet vieni turėjo šautuvą ir varė kitus į vagonus. Dabar šautuvą pakeitė žodžiai.“ Reikia dar suteikti progą pasitaisyti, maža ką, gal ant karštųjų.“
Čia svetimos gėdos neištvėrė Šiaulių architektė visai ne TS-LKD narė, o liberalė Giedrė Mendoza Herrera, bandydama sugėdinti merą: „Baikit jau kast tą duobę. Žiauriai gėda skaityti. Baikit slėptis už tremtinių nugarų. Baikit eksploatuoti svetimą tragediją dėl kelių centimetrų pločio politinių tikslų. Užteks jau. Gana. Prie ko čia partijos ir tautos tragedija? Ką jūs lyginat, ar jūs suvokiat? Gėda.“
Meras nenutilo ir politologo M.Jastramskio žodžiuose įžvelgė grasinimą: „Sakote, neturėjo šautuvo? Viskas vyko taikiai ir savo noru? Tai klausimas Jums? Be jokios abejonės, didžioji žmonių dalis šautuvo neturėjo. Lygiai tas pats su žodžiais. Didžioji dalis pasakomų žodžių yra normalūs arba iš viso neapsakomi. Nesuprantu Jūsų grasinančiai skambančio posto.“
Meras prieš metus socialinėje erdvėje buvo sukėlęs panašią sumaištį, kai sumanė kalbėti apie taiką, dalindamasis informacija apie tragiško likimo keleivinį lėktuvą MH17.
Praėjusią liepą Rusija vis dar atkakliai neigė bet kokią jos ar prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje kaltę dėl „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo Donbase 2014-aisiais. Tačiau tarptautiniai tyrėjai jau nustatė, kad orlaivį su 298 žmonėmis numušė iš separatistų užimtos teritorijos paleista rusiška raketa „Buk“.