Viena svarbiausių oro kokybės problemų ES šalyse, kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros (EAA) 2013 m. ataskaitoje „Europos oro kokybė“, – padidintas užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. Lietuvoje pernai vidutinė metinė šių dalelių koncentracija neviršijo leidžiamos normos. Tačiau kai kuriose urbanizuotose vietovėse ji didėja.
Praėjusių metų pavasarį, kol sveikatos apsaugos specialistai skambino pavojaus varpais, Šiaulių valdininkai tiesiog laukė, kol... sužaliuos medžiai ir problema pati išsispręs.
Palyginti su 2012 m., ši koncentracija didžiuosiuose zonos miestuose išaugo 19-38 proc., mažesniuose zonos pramonės centruose – 16-44 proc., Kaune (Petrašiūnuose) – 21 proc., Vilniuje – 15-23 proc. (išskyrus Lazdynus). Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį (2003–2013 m.) KD10 vidutinė metinė koncentracija didėjo Klaipėdoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Vilniaus senamiestyje ir nedaug Kaune (Petrašiūnuose). Nors oro kokybės normų dar neviršija, tačiau didėja ir smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija aplinkos ore.
Peržengia ribą
Susirūpinimą kelia, kad pernai atskiromis dienomis KD10 vidutinė paros koncentracija kai kuriuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę daugiau dienų per metus nei leidžiama, t. y., daugiau kaip 35 dienas. Pavyzdžiui, Šiauliuose ji buvo didesnė 49 dienas, Kaune (Petrašiūnuose) – 44, Vilniuje (Žirmūnuose) – 43. Daugiausia tokių viršijimų nustatoma šildymo sezono metu ir pavasarį, kai transporto priemonės ir vėjas kelia dulkes nuo neišvalytų ar nepakankamai išvalytų po žiemos gatvių ir kelkraščių.
Deja, Lietuvoje didėja ir oro užterštumas vėžį sukeliančiu teršalu – benzo(a)pirenu. Šis teršalas atsiranda dėl kuro deginimo ir degalų naudojimo. Pernai jo koncentracija ore viršijo nuo 2013 m. pradžios įsigaliojusią normą Kaune (Petrašiūnuose), Vilniuje (Žirmūnuose), Šiauliuose ir Klaipėdos centre. Rūpintis, kad teršalų koncentracija ore neviršytų nustatytų normų – savivaldybių pareiga. Taip jas įpareigoja Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Tačiau, kaip rodo praktika, Šiaulių miesto savivaldybė šios pareigos laikosi labai retai.
Laukia, kol sužaliuos medžiai
Praėjusių metų pavasarį, kol sveikatos apsaugos specialistai skambino pavojaus varpais, Šiaulių valdininkai tiesiog laukė, kol... sužaliuos medžiai ir problema pati išsispręs. Šiais metais, panašu, situacija kartojasi – net centrinių ir magistralinių miesto gatvių pakraščiai nevalomi arba valomi labai retai, gyventojai skundžiasi, kad negali atsidaryti langų, o ir langai padengti storu dulkių sluoksniu, kurias nuo kelio dangos sukelia pravažiuojantys automobiliai.
Savivaldybė, ypač vyraujant sausiems orams, turėtų laistyti gatves, vakuuminėmis mašinomis valyti gatvių pakraščius, kur daugiausia kaupiasi nešvarumų. Tačiau lėšų stokojanti Savivaldybė taupo savo gyventojų sąskaita. Sveikatos apsaugos specialistams tai nesuprantama.
Užsitęsus padidėjusios oro taršos laikotarpiui tarp miesto gyventojų stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas.
„Savivaldybė pagal įstatymą turi užtikrinti priemones ir mažinti taršą, prieš keletą metų buvo panaši situacija, bet buvo imtasi veiksmų, tarša sumažėjo. Savivaldybė dabar tarsi laukia, kol pasikeis oro sąlygos ir problema pati išsispręs. Toks požiūris nepagirtinas ir gąsdinantis. Tai jau reputacijos reikalas, Savivaldybė turėtų rūpintis žmonėmis ir veikti ne tik popieriuje“, – nuogąstaudama kalbėjo Šiaulių visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.
Labiausiai kenkia vaikams
Pasak J. Karalevičienės, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėja dažniausiai tuomet, kai nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Vertinant oro taršos poveikį sveikatai, yra išskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Užsitęsus padidėjusios oro taršos laikotarpiui tarp miesto gyventojų stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Tarp Šiaulių gyventojų vyraujančių susirgimų skalėje – sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis: vien tik pagal pateiktas sveikatos pažymas Šiaulių miesto mokyklose bronchinė astma diagnozuota 596 mokiniams, o ikimokyklinėse įstaigose – 209 vaikams. Todėl, pasak J. Karalevičienės, ypač šių vaikų šeimos turėtų sekti ne tik oro temperatūros svyravimus, bet ir informaciją apie oro taršą.
Užterštame ore geriau nebūti
Oro taršai jautriausios gyventojų grupės: vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio. Mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama atsisakant užsiėmimų lauke ne tik dėl žemos temperatūros, bet ir dėl padidėjusios oro taršos. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant lauke, tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti pasivaikščiojimų, sportinių užsiėmimų lauke.
