15min žinios apie praūžusį viesulą sulaukė iš skaitytojo, kuris pranešė apie nuo ežero pakilusį ir šalia kaimo praūžusį viesulą.
„Slinko kaimo pašonėje viską griaudamas“, – taip skaitytojas apibūdino matytą reiškinį.
Nunešė stogus
Sauginių kaimo gyventojai Rimai Kerienei viesulo padariniai itin skaudūs – nunešti abiejų tvartų, daržinės stogai. Kaip pati teigė, nuostoliai galėtų siekti ir 100 tūkst. eurų.
„Mes nematėm, kaip viskas įvyko. (...) Buvome išvažiavę į namus ir namuose išgirdome, kad kažkas ūžia.
Buvo labai didelis garsas ir matėme nuo kelio besisukantį viesulą. Girdėjom traškesį, galvojom, kad čia medžiai“, – kalbėjo R.Kerienė.
Rimai atvažiavus į ūkį, viesulas jau buvo praūžęs – gyvuliai pasileidę, o tvartai suniokoti.
Buvo labai didelis garsas ir matėme nuo kelio besisukantį viesulą. Girdėjom traškesį, galvojom, kad čia medžiai.
„Dar vienam žmogui jo mažo tvarto stogą nunešė. Kitam namelio stogą nunešė. (...) Medžiai labai išvartyti“, – dalijosi ūkininkė.
Susiformavo per karščius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Izolda Marcinonienė pastebėjo, kad viesulas Sauginių kaimą pasiekė 26-27 dieną, kai temperatūra siekė 30 laipsnių karščio.
„27 dieną buvo didesnis debesuotumas, tie reiškiniai tada ir buvo fiksuojami“, – apibendrino ji.
Tądien škvalas ir stichinis lietus skalbė Kupiškį, kur per kelias valandas, manoma, iškrito net 60 mm lietaus. Kaip antradienį informavo LHMT, per valandą mieste į kvadratinį metrą iškrito 38 litrai vandens.
„O visiškai netoli Šiaulių buvo susikoncentravęs debesėlis, iš kurio galėjo formuotis ne tik viesulas, bet ir turbūt praėjo liūtis, kartu galėjo iškristi kruša“, – pasakojo specialistė.
Šiauliuose fiksuota ir perkūnija, skalbė stipri liūtis.
Stiprus nebuvo
Viesulas, pasak I.Marcinonienės, nors stiprus nebuvo – jo greitis galėjo siekti 28 m/s – tačiau eibių pridarė. Tai matyti ir 15min skaitytojo nuotraukoje.
Netoli Šiaulių susikoncentravo debesėlis, iš kurio galėjo formuotis ne tik viesulas, bet ir liūtis, galėjo iškristi kruša.
„Viesulas galėjo miške medžius susukti, nulaužti, stogus nunešti. Tai priklauso nuo medžių ir ūkinių pastatų stiprumo“, – komentavo sinoptikė.
Nei pirmos, nei antros klasės stiprumo viesulas nepasiekė, tačiau, kaip teigė I.Marcinonienė, tai – stichinis reiškinys, kuris dažnai nepasirodo, bet yra pavojingas.
Itin pavojingų viesulų Lietuvoje būta ne tiek ir daug. Pats stipriausias praūžė 1981 m. Širvintose.
15min anksčiau rašė, kad tądien viesulas griovė namus, plėšė stogus, skraidino arklius, autobusus ir traktorius.
„Širvintų viesulo greitis galėjo siekti 70 m/s. Jis vartė ir sunkvežimius, ir žmogus žuvo“, – kalbėjo sinoptikė.
Šįmet šalyje fiksuoti jau trys tokie reiškiniai – du iš jų – virš Baltijos jūros.
„Iš viso Lietuvoje nuo 1961 m. užfiksuota 29-30 viesulų, bet dabar mes daugiau jų užfiksuojame, nes turime įrankius – mobilius telefonus, kameras. Tai nereiškia, kad jų padažnėjo“, – apibendrino specialistė.
