Šiaulių savivaldybė ir plaukimo mokyklos vadovas toliau bylinėjasi dėl atleidimo

Pirmą kartą V.Belovas iš pareigų atleistas 2017 metų kovą, tačiau 2017 metų rugpjūtį teismo sprendimu grąžintas į darbą. Direktoriaus pareigas jis ėjo 15 darbo dienų: antrą kartą V.Belovas iš pareigų atšauktas tų pačių metų rugsėjį. Teismo sprendimu 2018 metų kovą jis vėl grąžintas į pareigas, tačiau sprendimas 12 dienų nebuvo vykdomas. Jį įvykdžius, savivaldybės mero potvarkiu V.Belovas trečią kartą atleistas iš pareigų.

Pernai spalį Šiaulių apylinkės teismas neteisėtų pripažino ir paskutinį vadovo atleidimą, bet į pareigas jo negrąžino: buvusi darbovietė ieškovui turės sumokėti daugiau nei 7 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas ir daugiau nei 6,9 tūkst. eurų kompensaciją.

Tačiau teismuose vis dar nagrinėjamas klausimas, ar teisėtai plaukimo mokyklos vadovas atleistas antrąjį kartą. Gruodžio 20 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Šiaulių apygardos teismui grąžino iš naujo nagrinėti bylą dėl šio atleidimo.

Kasacinius skundus pateikė tiek V.Belovas, tiek Šiaulių miesto savivaldybė.

Savivaldybė prašė panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir buvusio plaukimo mokyklos vadovo skundą atmesti.

Tuo tarpu ieškovas prašė pakeisti žemesnio teismo nutarties motyvus, nurodant, kad jis iš pareigų atleistas netinkamu ir neteisėtu pagrindu ir panaikinti Šiaulių tarybos priimtą plaukimo mokyklos nuostatų punktą, kuriuo nurodoma, kad plaukimo mokyklos vadovą skiria ir atleidžia savivaldybės meras.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog norint išspręsti dėl atleidimo iš darbo kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar plaukimo mokykla buvo ugdymo įstaiga, kurios vadovus skiria ir atleidžia savivaldybės taryba, ar neformaliojo švietimo įstaiga, kurios vadovą galėtų atleisti ir meras.

„Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl ieškovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo išspręsti esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovas Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ pripažintinas švietimo įstaiga. Tam, kad būtų galima daryti išvadą dėl šios įstaigos teisinio statuso, turi būti nustatyta, kokia buvo pagrindinė jos veikla ginčijamo ieškovo atleidimo iš darbo metu – neformalusis švietimas ar tam tikros kvalifikacijos sportininkų ir sportuotojų, dalyvaujančių varžybose, rengimas“, – rašoma teismo nutartyje.

Kasacinio teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų Šiaulių apygardos teismo padarytą išvadą apie įstaigos teisinį statusą. Todėl Aukščiausiasis Teismas nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.