2013 08 21

Šiaulių savivaldybė pradėjo derybas dėl milijoninės paskolos

Šiaulių miesto savivaldybės administracija šią savaitę susitinka su komercinių bankų atstovais dėl ilgalaikės paskolos gavimo. Bus bandoma gauti daugiau nei penkių milijonų litų paskolą tiesioginių derybų būdu, nes paskelbus viešo pirkimo konkursą nė vienas bankas neatsiliepė. Nors valdininkai tiesiogiai neįvardija priežasčių, jų gali būti keletas. Viena iš jų – prasta viešojo sektoriaus finansinė padėtis, dėl kurios bankai nesutinka kredituoti savivaldybių.
Paskola
Paskola / Kęstučio Pabijuto piešinys
Temos: 1 Vaclovas Vingras

Skandalingam projektui finansuoti

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius šį pirmadienį prasitarė, kad ketina susitikti su komercinių bankų atstovais. Bus vykdomos tiesioginės derybos dėl ilgalaikės paskolos gavimo. Planuojama imti daugiau nei penkių milijonų litų ilgalaikę paskolą. Pagal miesto politikų patvirtintą sprendimą, paskolos reikia vienuolikai investicinių projektų, kuriems įgyvendinti reikia savo lėšų, bet dėl skylėto biudžeto tiek pinigų nėra.

Vykdydama investicinius projektus, net ir finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų, Savivaldybė dažniausiai privalo pridėti dalį savo lėšų, taip pat padengti netinkamas finansuoti išlaidas, pavyzdžiui, PVM ir panašius mokesčius, kurie dėl didelės sąmatos sudaro tūkstančius ir milijonus litų. Didžiausia paskolos dalis – beveik pusantro milijono litų – numatyta skandalingai pagarsėjusiam Menų inkubatoriui. Kitos paskirstytos įvairiems biudžetinių įstaigų pastatų remontams ir panašiems projektams.

Lenda į skolas

V. Damulevičius pirmadienį žurnalistams nenorėjo atskleisti, kiek iš viso bankų dalyvaus tiesioginėse derybose. „Kviečiame ne vieną, pasakykime taip“, - nuo tiesioginio atsakymo išsisukinėjo valdininkas. Antrąją kadenciją administracijai vadovaujantis V. Damulevčius nepanašu, kad būtų pasirūpinęs, jog miesto skola mažėtų ar bent nebūtų lendama į gilesnes skolas. Susidaro įspūdis, kad šiam valdininkui svarbu gauti europinę paramą, nesvarbu, kad vykdant kokį investicinį projektą teks nemenkai skolintis. Beje, tai neretai daroma pelningai dirbančių Savivaldybės valdomų bendrovių sąskaita.

Administracijos direktorius nebuvo linkęs įvardyti ir priežasčių, kodėl bankai neatsiliepė birželio mėnesį paskelbus viešojo pirkimo konkursą. Jį pavaduojantis Vaclovas Vingras prieš keletą savaičių buvo atviresnis – galimai bankai nesutiko teikti tokią ilgalaikę paskolą dėl prastos savivaldybių finansinės padėties. Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir dauguma kitų šalies savivaldybių skendi milijoninėse skolose. Bendra savivaldybių skola siekia kelis milijardus litų, o tai kelia nerimą bankininkams – Lietuvos banko vadovo žodžiais, jeigu situacija nebus taisoma, savivaldybės greitu metu dirbs tik tam, kad grąžintų skolas.

Sąlygas diktuos bankai?

Tačiau ieškojimas būdų gauti ilgalaikę paskolą tiesioginių derybų būdu turi ir kitų niuansų. Skelbiant viešojo pirkimo konkursą bankai turėtų ateiti su tokiomis sąlygomis, kokias nustatytų konkursą skelbianti šalis – šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė. Tiesioginių derybų būdu sąlygas diktuos bankai, valdininkams liks tik apsispręsti, ar tokias sąlygas priimti.

Kai kurių miesto politikų nuomone, toks variantas galimai naudingas vienam konkrečiam su miesto valdžia ryšių turinčiam bankui. Kol vyksta derybos, apie tai spręsti dar anksti. Bet keistai atrodo paties V. Damulevičiaus požiūris į skolinimąsi – pirmadienį spaudos konferencijos metu jis negalėjo tiksliai atsakyti, kuriam laikotarpiui ir kokios sumos paskolos bus prašoma.

Įsisenėjusi problema

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas savivaldybių nuslėptos skolos problemos klausimą kelia jau nuo praėjusių metų pavasario. Įvairiais raštais politikas atakuoja ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, bet ir Finansų ministeriją. Kad savivaldybės slepia tikrąją savo skolą, tik neseniai pripažino premjeras, garsiau pradėjo kalbėti ir ekonomistai. Prašymą savivaldybėms teikti teisingą finansinę apskaitą buvo pernai nurodžiusi ir Europos Komisija, bet bent Šiaulių miesto savivaldybės administracija neskubėjo reaguoti į tai.

„Keista, kad premjero ir mano mintys sutampa, nors turėtų sutapti Šiaulių miesto mero ir premjero. Visą informaciją gauna ir premjero kanceliarija, kur nenuginčijamais faktais per Šiaulių miesto pavyzdį pateikiu, ko galima laukti ateityje. Šiaulių miesto savivaldybė pati pažeidinėja tvarką neteisingai nurodydama finansinius srautus apskaitoje“, - įsitikinęs politikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų