Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 03 30

Šiaulių valdžia jaunimo stalą paliko be vaišių – ne karo metas

Kilo pasipiktinimo banga, kai Šiaulių jaunimo organizacijos sužinojo nebegalinčios už savivaldybės skirtas lėšas pirkti maisto. Kitiems nevyriausybininkams galima, o jaunimui – ne. Visoje Lietuvoje galima, o Šiauliuose, jaunimo mieste – ne. Šiaulių miesto administracijos direktorius nukirto – ne karo metas, ne valgyt susirinkom. Jaunimas planuoja direktoriui atnešti sumuštinių – gal susivoks.
Jaunimas
Jaunimas / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos pirmininkas Vaidas Rusys teigia, kad savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis šiais metais sugalvojo, kad jaunimo NVO projektams nefinansuos maitinimo paslaugų ir maisto prekių.

„Maistas – ne tikslas, o priemonė. Nedidelė, bet svarbi priemonė įgyvendinant jaunimo veiklas, idėjas, iniciatyvas. Į organizuojamas stovyklas skautų vaikų tėvai sudės maistą, nes kitaip dvi dienas liks nevalgę?

Ar kviestinių lektorių prašysime atsivežti sau sumuštinių ir gazuoto vandens? Ar dabar jau trečius metus organizuojama „BBQ party“ bus be BBQ? Šiauliai giriasi esąs jaunimo miestu, tačiau visi NVO maistą pirkti gali, o jaunimo NVO – negali“, – žėrė klausimus vieną po kito V.Rusys.

Valgykit savo – ne karo metas?!

Administracijos direktorius Antanas Bartulis tikino, kad į viską pažiūrėjo iš savo atsakomybės pusės, mat direktorius privalo prižiūrėti, kad miesto lėšos būtų naudojamos atsakingai ir efektyviai.

„Jie kreipėsi ir gaus atsakymą. Tegul moka už maistą savo prisidėjimo dalimi – tuo 20 procentų, kuriuos privalo skirti patys. Jei projektas už 2000 eurų, tai 400 pavalgyti tikrai užteks. Ar mes čia pavalgyt susirenkame?

Už savo prisidėjimą valgykite, kiek tik norite, bet savivaldybės pinigai nebus skirti valgymui. Tai ne karas ir ne pokaris. Tokią ir užėmėme poziciją – mes finansuojame. Kuo čia dėta savivaldybė – mes projektą finansuojame, o ne pavalgyt susirenkame“, – karštai samprotavo direktorius.

Po to A.Bartulis klausė, ko tas projektas vertas, jei viskas skiriama pravalgymui? Jo žodžiais tik „Apskritasis stalas“ kelia klausimą dėl miesto nustatytų tvarkų paramai gauti.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Antanas Bartulis
Alvydo Januševičiaus nuotr./Antanas Bartulis

„Jų prisidėjimui mes nekeliame jokių reikalavimų, jeigu jiems būtina valgyti per kokį nors ritualą – nedraudžiame. Bet nustatėme sąlygas – tegu tam skiria savo lėšas. Anksčiau maistas, būdavo, sudaro nemažą dalį, dar išsigudraudavo alkoholio nusipirkti, peržiūrėjome visas tvarkas ir pasakėme – čia ne pokaris, ne karo atvejis – nemaitiname. Galima ateiti į projektą pavalgius“, – teigė direktorius, primindamas apie jo pareigą lėšas naudoti efektyviai.

„Apskritasis stalas“ – ne maisto, o jaunimo asociacija

V.Rusys liko apstulbęs nuo tokio atsakymo. Pirmiausia, jis suprato, kad direktorius nenumano, kad yra „Apskritasis stalas“. Dėl maitinimo kreipėsi ne kažkoks stalas, ant kurio reikia patiekti maisto, o iškart trylika gausių jaunimo organizacijų, kurias ši asociacija vienija – nuo politinio jaunimo iki skautų.

„Kur logika – NVO galima, o jaunimo iniciatyvoms maisto jau negalima. Mes prisidedame prie veiklų ne tik maistu. Kodėl savivaldybė nusprendžia, kur mums prisidėti? Ar mūsų darbas neatlygintai dirbti savanoriaujant ir kuriant renginius, iniciatyvas, akcijas – nėra prisidėjimas?

Kalbėjome su LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos) prezidentu – yra tokia praktika, kad galima nusimatyti projektines lėšas maisto ir maitinimo paslaugų pirkimui.

Kokie dar valgymo ritualai? Mums maistas yra tik priemonė. Nedarome nė vienos veiklos, kad susirinktume tik pavalgyti. Dėl alkoholio jaunimo NVO nepadarė nė vieno nusižengimo.

Mūsų projektų tikslas nėra prisivalgymas. Mūsų tikslas – padaryti, kad Šiauliuose būtų gyvybės, kelti savo kompetencijas, kelti klausimus ir generuoti idėjas. Kodėl mums aiškina, kur turime naudoti savo dalį? Kur reikės, ten ir prisidėsime, rasime rėmėjų, bet nebūtinai turime prisidėti maisto prekėmis. Juk reikia ir pavėžėjimo, leidybos paslaugų. Koks skirtumas, kiek mes išleidžiame savo laiko ir kitų išteklių, jeigu tai mums svarbu?

Klausimas yra – kodėl su jaunimo NVO yra elgiamasi kitaip nei su visomis kitomis NVO? Kur čia logika? Ar mes, augantys, bręstantys ir mąstantys organizmai, per daug suvalgome?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų