Nėra stebėtojų
Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“, „Busturas“, „Šiaulių gatvių apšvietimas“ „Bendrabutis“ bei akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, vienintelė Savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ ir kitos, kaip bitės medų neša pajamas į miesto biudžetą. Būtų gerai, kad tik pelną ir neštų – deja šios įmonės skęsta nemenkose skolose, taip į dugną gramzdindamos ir visą miesto pinigų katilą. Pastarųjų metų faktai rodo, kad būdama atsakinga už šių bendrovių veiklą, Savivaldybės administracija jų atžvilgiu ne visuomet elgiasi atsakingai. Akivaizdu, jog šiauliečiai, rinkdami miesto Tarybos narius ir perduodami jiems visus įgaliojimus rūpintis ir efektyviai valdyti Savivaldybės turtą, o tai reiškia, kad per paskirtus atstovus tikrinti ir šių įmonių veiklą, turi teisę nusivilti sužinoję, kad pavestas darbas yra neatliekamas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais būna sudaromos įvairios darbo grupės, kurios sprendžia vienos ar kitos valdiškos bendrovės veiklos gerinimo klausimus. Pavyzdžiui, ne per seniausiai sudaryta darbo grupė iki kovo mėnesio pabaigos turi pateikti siūlymus dėl „Busturo“ veiklos, sprendžiama elektroninio bilieto perspektyva ir pan. Tik skirtingai nei būdavo anksčiau, darbo grupėje nebėra nė vieno Tarybos nario.
„Šįkart darbo grupėje dėl „Busturo“ nėra Tarybos narių. Stebėtojai būtini, dalis Šiaulių miesto tarybos narių siekia, kad stebėtojai Savivaldybės įmonėse atsirastų“, – teigia politikai.
Pasigenda kontrolės
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos Šiaulių regiono tarybos nariai raštiškame kreipimesi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius dar praėjusiais metais pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Savivaldybės įmonių ir įstaigų kuravimo taisyklės neatitinka anksčiau priimto Vyriausybės nutarimo, o bendrovėse vykdomas valdininkų diktatas.
„Bendrovių valdybose absoliuti dauguma administracijos atstovų, o stebėtojų tarybų, kuriose daugumą sudarytų miesto Tarybos nariai, nėra. Faktiškai valdybų pirmininkai – administracijos vadovai, patys save pasitvirtina, patys nusistato užduotis, patys save kontroliuoja“, – rašoma kreipimosi tekste. Be to, kaip teigiama, bendrovių samdomi auditoriai kontroliuoja tik apskaitos standartų prisilaikymą ir remiasi bendrovių administratorių pateiktais skaičiais, o Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba išlaidų susidarymo šaltinių ir pateiktų duomenų neanalizuoja.
Miestas – banko kišenėje?
Taip pat kreipimesi atkreipiamas dėmesys į dideles skolas, užkeltas prekių ir paslaugų pirkimo kainas: „Savivaldybės administracijos didelės skolos pavaldžioms įmonėms priverčia imti paskolas veiklai užtikrinti, mokamos bankų palūkanos be analizės didina miestiečiams paslaugų kainas“.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstant šių metų biudžetą kai kurie politikai pastebėjo, kad Savivaldybė įvairias skolas jau yra perdavusi keturiems bankams. Bendras įsiskolinimas šiemet siekia apie devyniasdešimt milijonų litų. Atitinkamai nemažas palūkanas netiesiogiai, bet sumoka miestiečiai. Pinigų trūksta įvairioms sritims, miesto tvarkymui, o skolą bankams atiduoti būtina neatidėliojant. Tad akivaizdu, kad dėl valdininkų kaltės atsiradusios skolos bus dengiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Ir tokia praktika, deja, ne pirma ir ne paskutinė.
„Prisiskolinta per daug, miestas sėdi banko kišenėje, o Savivaldybės administracija ima naujas paskolas, kad galėtų grąžinti senąsias. Paskoloms išmokėti skiriama apie aštuoniolika milijonų litų, o minimaliems poreikiams tenkinti trūksta apie šešių milijonų litų. Būtina blaiviai vertinti padėtį ir mažinti priklausomybę nuo bankų“, – teigia Tarybos narys Artūras Visockas.
