Ruošiamasi pertvarkai
Balandžio paskutinį ketvirtadienį įvyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus svarstoma Vijolių vidurinės mokyklos struktūros pertvarka. Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje informavo Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto bei Švietimo skyrių vedėjai bei Vijolių vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė, ruošiamasi mokyklą pertvarkyti į sporto gimnaziją.
Nuo kitų mokslo metų pradžios ketinama atsisakyti 1-4 klasių, jas iškeliant į kitas miesto mokyklas. Mokykloje nuo kitų mokslo metų neliks ir nesportuojančių moksleivių – žadama nesportuojančius moksleivius perkelti į gretimas gimnazijas ar progimnazijas. Regioninės sporto gimnazijos akreditaciją tikimasi gauti 2015 m. kovo mėnesį. Iki šių metų birželio mokykla įpareigota parengti įstatus, jau įvardyti kandidatai į trenerius.
Mokykloje nuo kitų mokslo metų neliks nesportuojančių moksleivių.
Pasirašomos sutartys
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės, prie šios mokyklos pertvarkos buvo eita gal dešimtį metų. Tai buvo numatyta ir miesto mokyklų pertvarkos planuose, todėl, pasak vedėjos, Šiauliams bus lengviau nei Panevėžiui, nes užteks atlikti tik pertvarką. Tuo tarpu Panevėžys turės atlikti mokyklų reorganizavimą.
Vijolių vidurinėje neliks nesportinių klasių. Čia mokysis iš viso regiono surinkti gabūs sportininkai, kurie pagal Vyriausybės viziją bus Lietuvos sportinės rinktinės pamaina. Tiesa, moksleivių tėvai turės suprasti, kad kartą į mokyklą patekę sportininkai turės siekti rezultatų.
„Bus pasirašytos trišalės sutartys tarp tėvų, sporto federacijos ir mokyklos. Tėvai turės suprasti, kad jeigu jų vaikai nesieks sportinių rezultatų, jie bus perkelti į bendrojo lavinimo mokyklas. Tai, kad vaikas pateko į šią sporto mokyklą, dar nereiškia, kad jam vieta garantuota iki pat baigimo“, - teigė V. Damskienė.
Ilgametes tradicijas turinčios šakos
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas pažymėjo, kad Vijolių sporto mokykloje bus mokoma tų sporto šakų, kuriomis Šiauliai yra išgarsėję, stengiamasi, kad jos nesidubliuotų su Panevėžio mokykla. Iš viso jų bus 14 – tai žolės riedulys, 7x7 regbis, BMX dviračiai, rankinis, tinklinis, imtynės, lengvoji atletika, irklavimas, baidarės, kanojos ir kt.
Siekiama, kad klasėse būtų ir neįgaliųjų sporto atstovų. „Turime aukštus pasiekimus neįgaliųjų sporte. Tai Mindaugas Bilius, Simonas Kurutis. Tad siekiame, kad Vijolių mokykloje klasėse galėtų mokytis ir neįgaliųjų sporto atstovai“, - pažymėjo G. Jasiūnas.
Savivaldybės administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas pažymėjo, kad konkurencija buvo didžiulė ir bendro darbo rezultatas matyti. „Buvo didžiulė konkurencija šalyje, bendro darbo nuopelnas, kad buvo pasirinkti Šiauliai. Reikės įdėti dar daug darbo ir rodyti rezultatus, Ministras Pirmininkas pažadėjo, kad pats asmeniškai seks mokyklos kūrimo procesus“, - teigė G. Vyšniauskas.
Finansavimas iš valstybės biudžeto
Kaip teigė Savivaldybės atstovai, Vyriausybės vizijoje yra dvi regioninės sporto gimnazijos, kuriose būtų ugdomi Lietuvos nacionalinės sporto rinktinės nariai. Todėl ir finansavimas, pasak V. Damskienės, turėtų būti skiriamas iš valstybės biudžeto, finansavimo galima ieškoti tarptautiniuose fonduose. Nuo kitų metų sausio 1 d. iš valstybės biudžeto turėtų būti skiriamos lėšos vaikų ugdymui. Vieno vaiko ugdymas metams turėtų kainuoti 20 tūkst. litų. „Mokesčių mokėtojams bus džiaugsmas, o ne našta“, - tikina G. Jasiūnas.
Vijolių vidurinės mokyklos direktorė I. Abromaitienė teigia, kad siekta sporto gimnazijos akreditacijos, jog mokykloje būtų vykdoma kryptinga sportininko veikla.
Savivaldybei teks rasti lėšų tik keturiems šių metų mėnesiams (rugsėjui-gruodžiui). Taip pat kyla klausimų ir dėl mokyklos renovavimo – pastate nėra net langai pakeisti. Jų keitimui numatyta 450 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų bus skirta bendrabučio remontui. Kadangi mokykla bus regioninė, planuojama, kad apie 180 vaikų atvyks iš kitur, apie 100 bus šiauliečių. Šiuo metu mokykla turi bendrabutį, galintį sutalpinti 70 vaikų. Išsikėlus greta esantiems globos namams, pasak G. Jasiūno, vietų apgyvendinti visus nevietinius sportininkus atsiras.
Keisis personalas
Keičiantis mokyklai, turės keistis ir personalas. Šiuo metu mokykloje dirba 57 darbuotojai, įskaičiuojant ir techninį personalą. Pasak mokyklos direktorės I. Abromaitienės, atleisti teks penkis pedagogus, tačiau bent tris galbūt pavyks išsaugoti paskiriant juos bendrabučio auklėtojais. Du iš penkių jau sulaukę pensinio amžiaus. Dar septyni darbuotojai dirba antraeilėse pareigose – moko užsienio kalbų. Kitiems pedagogams mažės darbo krūvis.
Treneriams bus keliami aukšti tarptautinio lygio reikalavimai. Norima pasiekti aukštą sportininkų lygį, kad jie siektų aukštumų tarptautinėse varžybose ar net olimpiadose. Pasak G. Jasiūno, Latvija turi sporto gimnaziją Murieni miestelyje (tarp Rygos ir Siguldos). Jos būklė gana prasta, bet auklėtinių pasiekimai viršija lūkesčius. „Sočyje latviai iškovojo medalius, visi sportininkai iš šios gimnazijos, vasaros olimpiadoje irgi buvo šios gimnazijos auklėtinių“, - pastebi G. Jasiūnas.
„Tam ir kuriama ši sporto gimnazija, kad būtų vykdoma kryptinga sportininko veikla“, - teigia mokyklos direktorė I. Abromaitienė.
Nuo kitų mokslo metų Vijolių vidurinė pertvarkoma į sporto mokyklą. Bus atsisakyta pradinių klasių, o iš likusių klasių nesportuojantys moksleiviai bus iškelti į kitas bendrojo lavinimo mokyklas. Vijoliuose ir dar vienoje mokykloje Panevėžyje bus ugdoma naujoji Nacionalinės rinktinės pamaina.
