Aplinkos ministerija skatina darnų ir nechaotišką miestų vystymąsi, pastarasis žingsnis to link – naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leidžia investuotojams ir statytojams paprasčiau įveikti kelią nuo idėjos iki rakto. Siekiant racionalios miestų plėtros parengta ir Infrastruktūros įstatymo koncepcija, kuri leis tinkamai reguliuoti miestų vystymą. Apie tai, kokie artimiausio ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto – Šiaulių – plėtros planai, kalbėjo meras J.Sartauskas.
– Kalbant apie miesto plėtrą, ko architektūriniu požiūriu Šiauliams šiuo metu trūksta labiausiai?
– Vienas iš prioritetinių darbų – nutiesti trūkstamus miesto apvažiavimo kelius bei jų jungtis su miesto mikrorajonais. Taip pat reikia bendradarbiauti su Šiaulių rajono savivaldybe dėl bendro besiribojančių teritorijų vystymo.
Nemažiau svarbu patvirtinti miesto centrinės aikštės – Prisikėlimo aikštės – koncepciją ir parengus techninį projektą sutvarkyti pačią aikštę bei jos prieigas.
Vienas iš prioritetinių darbų – nutiesti trūkstamus miesto apvažiavimo kelius bei jų jungtis su miesto mikrorajonais.
Būtina skirti dėmesio ir transporto parkavimo klausimams – įrengti daugiaaukštes aikšteles, kartu patobulinti susisiekimą visuomeniniu transportu. Motyvuoti atvykstančius į centrą automobilininkus palikti mašinas centro prieigose esančiose aikštelėse ir tęsti kelionę nemokant papildomai už autobuso bilietą. Mažėtų tarša ir centro „užkimšimas“.
Dar vienas iš planų – parengti centrinės miesto dalies tarp Dvaro, Aušros al., Žemaitės ir Vilniaus g. kvartalo detalųjį planą, jo išvystymas padėtų atgaivinti patį centrą. Taip pat derėtų išspręsti centro gyventojų kiemų klausimus, kad jie nebūtų tranzito ir svetimų automobilių laikymo vietomis. Be to, reikia integruoti Laisvąją ekonominę zoną į miesto infrastruktūrą.
– Kokie svarbiausi tikslai, uždaviniai artimiausiu metu? Gal galėtumėte įvardinti kelis pačius svarbiausius darbus, kuriuos privalu nuveikti?
– Be anksčiau išvardintų darbų, artimiausiu metu planuojame sutvarkyti miesto rekreacines zonas prie Talkšos ir Rėkyvos ežerų, centrinį Zubovų ir kitus parkus, siekiant pritaikyti juos žmonių laisvalaikio praleidimui.
Esame sporto, žaidynių miestas, todėl iki 2016 m. siekiame pastatyti dengtą sporto maniežą. Ne mažiau svarbu renovuoti Kultūros namus ir rekonstruoti Saulės koncertinę salę į šiuolaikišką koncertinę įstaigą.
Taip pat planuojame vis daugiau vietų skirti miesto senjorams senelių namuose, norint tai įgyvendinti būtina statyti naujų pastatų. Reikėtų paminėti ir tai, kad būtina struktūriškai ir funkciškai optimizuoti Savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklą.
Tarp prioritetinių planų yra ir daugiabutės statybos miesto centre ir jo prieigose skatinimas, tai yra kaip atsvara priemiestinėms vienbučių namų gyvenvietėms.
Tarp prioritetinių planų yra ir daugiabutės statybos miesto centre ir jo prieigose skatinimas, tai yra kaip atsvara priemiestinėms vienbučių namų gyvenvietėms. Galiausiai, reikia atnaujinti gatvių dangas ir susidėvėjusius šaligatvius, mažinti žvyruotų gatvių skaičių, jose įrengiant kietąsias dangas.
– Ar demografinės padėties kaita daro kokią nors įtaką miesto plėtros planams? Jei taip, kokią?
– 2004 metų duomenimis, Šiauliuose gyveno 127,8 tūkst. gyventojų. Dabar jų yra 105,6 tūkst. Inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, sukurta didesniam gyventojų skaičiui, ankstesne apimtimi nebepanaudojama, nors jos išlaikymo kaštai liko tokie pat. Labiausiai demografiniai pokyčiai palietė švietimo sektorių: mokinių skaičius sumažėjo 10-čia tūkstančių, nuo 23 iki 13 tūkstančių. Teko jungti mokyklas, siekiant racionaliai naudoti miesto biudžeto lėšas.
Mažiau gyventojų, mažiau ir dirbančiųjų – iššūkis darbdaviams. Kitos dvi demografinės bėdos yra emigracija ir gyventojų senėjimas. Mieste mažėjant jaunų žmonių, jaunų šeimų būsto fondas atsinaujina lėtai. Vis aktualesnis tampa senų žmonių priežiūros ir slaugos organizavimas.
– Koks, jūsų nuomone, Šiaulių ateities veidas? Kokia linkme judama, kokius esminius pokyčius norėtumėte matyti po 5–10 metų?
– Šiauliai – ketvirtas Lietuvos miestas. Atviras, veržlus, saugus. Čia yra gera gyventi, kurti. Nepaisant neigiamų demografinių tendencijų, Šiaulių perspektyvos yra puikios.
Radosi pirmųjų ženklų, kad miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas lėtėja. Pavyzdžiui, šį rudenį į miesto mokyklas atėjo 1000 pirmokų, keliais šimtais daugiau nei ateidavo ankstesniais metais.
Nepaisant neigiamų demografinių tendencijų, Šiaulių perspektyvos yra puikios.
Padaugėjo investicijų į miesto ekonomiką. 53 hektarų Pramoniniame parke jau daug veikiančių ar besikuriančių įmonių. Miesto gyvenimą aktyvina NATO karinių oro pajėgų bazė. Pastebimas emigravusio jaunimo grįžimas į Šiaulius.
Viliamės, kad išgyvenęs studentų mažėjimo krizę atgis Šiaulių universitetas. Manau, kad po 5–10 metų Šiauliai bus augantis 100-tūkstantinis miestas, metropolinis Šiaurės Lietuvos kultūrinis ir ekonominis centras. To prielaida – esamas miesto intelektualinis ir socialinis kapitalas, kurį tolydžio stengsimės gausinti.
– Ar galėtumėte Šiaulius pavadinti žaliu miestu? Ar jam netrūksta žaliųjų zonų, kas daroma šia linkme?
– Šiaulius iš tiesų galėtume pavadinti žaliu miestu. Oficialiai turime 10 suformuotų parkų ir 31 skverą, bet faktiškai rekreacinės teritorijos užima daug didesnius žaliuosius plotus. Valstybinės reikšmės rekreacinės paskirties miškai Šiaulių mieste užima dar 450 ha. Atkuriami gatvių želdiniai. Tikimės, kad dalyvaudami „URBAN“ programoje sutvarkysime Centrinį arba Zubovų, Talkšos, Salduvės parkus.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
