Tarybos narys socialdemokratas Gedeminas Vyšniauskas situaciją vadina gėdinga: „Jeigu Šiauliuose daugiau darbų nėra, tik paminklus griauti, tuomet labai gaila. Visos Šiaulių valdžios vardu atsiprašau skulptūros autoriaus dizainerio Viliaus Purono, kuris Šiauliams paaukojo visą savo gyvenimą.“
G.Vyšniauskas akcentavo, kad Šiauliai bus tas miestas, kuris pradėjo karą prieš krepšinį – paminklas buvo skirtas daugiausia šiai sporto šakai.
Paminklą buvo bandoma nukelti ir savaitgalį, tačiau to padaryti nepavyko. Entuziastai, žinodami apie valdžios ketinimus, apsupo paminklą lengvaisiais automobiliais.
Antradienio rytą prie paminklo pirmieji suskubo policija ir antstoliai. Aptvėrė juosta ir jokių protestuotojų neprileido.
„Buvau iš tų, kurie gynė Lietuvos Seimą ir televiziją neramiais nepriklausomybės aušros metais. Tuomet Lenino paminklą griovėme. Tai buvo protestas prieš okupantus. Nežinau, kaip pavadinti tai, kas nutiko čia“, – širdo politikas.
Jis stebėjo paminklo nugriovimą. Vėliau sekė paskui išvežamą objektą. „Penktasis kėlinys“ nugabentas jį pagaminusiai bendrovei „Elga“.
V.Puronas neslėpė nuostabos ir nusivylimo dėl Šiaulių valdžios veiksmų: „Nuvertė mano „Penktąjį kėlinį“ – daugiafunkcinį elementą, skulptūrinį akcentą.
Aš apie kerštą net negalvoju – tai būtų kvaila. Menas amžinas, o gyvenimas trumpas. Mes, menininkai, turime dirbti.
Šis skardinis statinys turėjo atlikti daug funkcijų. Penkerius metus paminklas išbuvo mieste turėdamas miesto vadovo palaiminimą. Kai pasikeitė valdžia, atsirado požeminės srovės, kurios kovoja prieš mane, o ne skulptūrą. Kovoja prieš puronizmą.
Dabar objektas bus šiek tiek paremontuotas ir suras savo vietą kur nors šalyje. Ši skulptūra nėra skirta menui. Tokio analogo ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose valstybėse nelabai rasi.
Tam, kad šis objektas būtų legaliai nuverstas, dirbo dvi darbininkų grupės su galinga technika. Kiek reikėjo pajėgų, kad šią skulptūrą pastatyčiau? Mane kaltina nelegalumu, o tai yra melas.
Geležinė lapė yra pats garsiausias mano kūrinys, tačiau pats nelegaliausias. „Penktąjį kėlinį“ pigiausiai parduosiu tam, kuris pirmas paprašys.
Aš apie kerštą net negalvoju – tai būtų kvaila. Menas amžinas, o gyvenimas trumpas. Mes, menininkai, turime dirbti.
Kultūros ministras prašė miesto valdžios neversti. Tą patį padarė ir garbės piliečiai, buvę merai, apklausti beveik du tūkstančiai žmonių.
Galiu pasakyti, kad Geležinė lapė yra pats garsiausias mano kūrinys, tačiau pats nelegaliausias.
O „Penktąjį kėlinį“ pigiausiai parduosiu tam, kuris pirmas paprašys.“
Miesto valdžia savo veiksmus motyvuoja tuo, kad skulptūra yra nelegali. Geležinė lapė prie Talkšos ežero – taip pat, tačiau mieste dėl pastarosios nekyla jokių neigiamų emocijų. Lapė tapo reiškiniu ir prigijo.
