Parodoje – tremtinių eksponatai
1941 metų birželio 14-ąją sovietai Lietuvoje pradėjo masinius trėmimus, o per visą tremčių laikotarpį buvo išvežta į atokias Sovietų Rusijos vietoves daugiau kaip 280 tūkstančių žmonių.
Būtent apie tai buvo vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukaciniame centre atidaryta paroda „Skaudžios praeities liudininkai“, kurioje pristatyti eksponatai iš Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių privačių archyvų.
Nors gedulo ir vilties dienai paminėti skirtas parodas „Aušros“ muziejus rengia kasmet per visą Lietuvos atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, eksponatai kaskart būna nauji.
Todėl šįkart parodoje eksponuojami politinio kalinio Vytauto Deveikio, tremtinių Onos Čepienės, Valerijos Jokubauskienės, Stasio Steponaičio, Valentino Kemėšio, Romualdo Baltučio, Stasio Tautavičiaus ir kitų išsaugoti dokumentai, fotografijos, laiškai, piešiniai, tremties rankdarbiai, buities daiktai.
Be to, pristatomas tremtinės Elžbietos Rimkutės-Bagdonienės parengtas fotoreportažas „Sibiras 2012“ apie E. Rimkutės-Bagdonienės ir jos dukters Aurelijos Jočienės kelionę į tremties vietas Irkutsko srities Alzamajaus rajone, į kurį 1949 metais buvo ištremta visa Rimkų šeima.
Prisiminimais dalijosi išgyvenusieji
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skyriuose ir filialuose surengtos literatūros parodos „Neišdildoma tremties diena“, „Mes buvome be kaltės kalti“, „Ilgesys su parašte – tremtis“.
Gedulo ir Vilties dieną minėjo miesto mokyklų bendruomenės: vienos rengdamos susitikimus su tremtiniais, kitos, kaip S. Šalkauskio gimnazija, surengdamos popietes ir uždegdamos atminimo žvakeles prie Šiaulių geležinkelio stoties rampos paminklinio akmens, žyminčio, kad iš čia 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkstančių žmonių – mokytojų, advokatų, ūkininkų.
Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriuje surengta popietė „Po svetimu dangum“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Joje dalyvavo ir prisiminimais dalijosi Tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė, pirmininko pavaduotojas Eduardas Manomas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių skyriaus narė Janina Glušakovienė.
Prie rampos – atminimo žvakutės
O pagrindiniai tradiciniai birželio 14-ajai paminėti skirti renginiai vyko jau pavakare.
Ir prasidėjo jie Šventojo Jurgio bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už iš tremties negrįžusius – žuvusius Sibiro platybėse.
Po to šv. Mišiose dalyvavusieji – buvę tremtiniai, jų artimieji ir pagerbti tremties aukų susirinkę šiauliečiai – iškilminga eisena nužingsniavo prie geležinkelio rampos, kur vyko iškilmingas Gedulo ir vilties dienos minėjimas.
Čia, prie 1996 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus rūpesčiu įrengtos Atminimo lentos, kuri skirta iš šios geležinkelio stoties 1941, 1944–1952 metais ištremtiems Šiaulių miesto ir jo apylinkės gyventojams, ant rampos krašto buvo padėtos gėlių puokštės ir uždegtos žvakutės.
O lyrinėmis patriotinėmis dainomis skaudžius praeities įvykius visiems priminė Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Tremtinys“ (vadovė Nijolė Karalienė) ir „Prisikėlimo“ apygardos vyrų vokalinis ansamblis „Vidurnakty nežuvę“ (vadovė Ilmera Abromavičienė).
Taip tradiciškai 72-ąsias trėmimų į Sibirą pradžios metines paminėjo tremtiniai ir jų artimieji.
Kiek vėliau koncertų salėje „Saulė“ prasidėjo šiai skaudžiai datai paminėti skirtas renginys „Tautos gyvatos giesmė“, kurį režisavo Regina Steponavičiūtė.
Renginyje dalyvavo Šiaulių pučiamųjų orkestras (vadovas Gediminas Brūzga), Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vadovao Violeta ir Darius Dakniai), Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ (meno vadovas Darius Daknys), Naisių vasaros teatro aktoriai, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (vadovas Remigijus Adomaitis).
