Tuo tarpu projekto oponentai jį vadina „Trojos arkliu“ ir sako esant „stumiamą buldozeriu“, nes viešai kol kas neskelbiamas nei knygelių vaikams vertimas, nei ikimokyklinio ugdymo specialistams skirta metodinė medžiaga.
Projekto, kuriam Šiaurės ministrų tarybos biuras skyrė 35 tūkst. litų, rengėjai tuo tarpu atsako, jog iš danų kalbos išversta medžiaga dar nėra suredaguota, taip pat dar nėra ekspertų išvadų – o joms esant neigiamoms, projektas iš viso būtų stabdomas kaip Lietuvai šiuo metu neadaptuojamas.
Minimam projektui aptarti Seime antradienį parlamentarė Asta Baukutė surengė apskritojo stalo diskusiją.
„Danijos lygių galimybių ministrės užsakymu ta metodika paruošta, ir leidiniai išplatinti visuose (Danijos – red.) darželiuose, buvo pasiūlyta ir Baltijos šalims susipažinti su ta metodika. Ta metodinė medžiaga, kaip ir knygelė vaikams, verčiama į gimtąsias kalbas, tada ta knygelė būtų suderinta pagal tų šalių situacijas, remiantis tų šalių ekspertų išvadomis. Pirmiausia sąlyga buvo tokia projektui vykti, kad jis atitiktų Lietuvos įstatymus ir būtų pritarta ministerijų ir Lietuvos ekspertų“, – diskusijoje kalbėjo Šiaurės ministrų biuro Lietuvoje patarėja socialiniais klausimais V.Gintautaitė.
Pasak jos, kol kas projekto medžiaga nebuvo viešinama, nes nuspręsta iš pradžių jį duoti įvertinti ekspertams Lietuvoje. „Jeigu būtų tokia situacija, kad visose Baltijos šalyse ekspertai pamatytų, kad tie tekstai negali būti adaptuojami, tie leidiniai ir nebūtų spausdinami, tik būtų ekspertų aptarti“, – sakė V.Gintautaitė. „Tai nebus nacionaliniu mastu programa, jei ji nebus priimta Lietuvos institucijų“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu psichoterapeutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas Gintautas Vaitoška tvirtino, kad toks projektas gali pakenkti vaikams, kurių lyties tapatybės suvokimas nėra tvirtas.
Tuo tarpu psichoterapeutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas Gintautas Vaitoška tvirtino, kad toks projektas gali pakenkti vaikams, kurių lyties tapatybės suvokimas nėra tvirtas.
„Yra mėginama berniukams skatinti pažaisti mergaites, pabandyti, kaip jie galėtų jaustis apsirengę kaip mergaitė, žaisdami mergaitės vaidmenį. Kai kurie vaikai tokį žaidimą žaisdami gali pradėti pildyti kriterijus, kurie apibrėžiami turint lytinės tapatybės sutrikimą. Kai kurių vaikų psichinei sveikatai, nesakau, kad visų, tai gali būti labai žalinga“, – kalbėjo G.Vaitoška.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė tvirtino, jog ministerijai abejonių dėl projekto kilo vien sužinojus knygelės pavadinimą – „Kai Frederikas buvo Frida“, taip pat ji sakė gavusi projekto iniciatorių patvirtinimą, jog tai būtų socialinė inovacija, ir dėl to į ją reikėtų žiūrėti su ypatingu atidumu.
„Jeigu mes pradedame būti labai nervingi, kad mūsų projektas nepraeis, aš labai galiu suprasti. Bet man atrodo žymiai svarbesnis dalykas įsiklausyti vieniems į kitus ir išgirsti galimas problemas, kad mes nuo pat pradžių galėtumėm padaryti viską, kad tos problemos nesiplėtotų, nekiltų. Aišku, pats pavadinimas mus labai suneramino – “Kai Frederikas buvo Frida„, reiškia, kažkas yra. Ar čia tikrai yra apie vyrus ir moteris, ar čia apie jų lygybę, čia pradeda kilti klausimai“, – apie pradėtą projektą kalbėjo R.Jurkuvienė.
„Kas yra socialinė inovacija? Tai visų pirma yra mentaliteto keitimas, ir darant socialinę inovaciją, pirmiausia turi būti teiginys – ko gali nekeisti, nekeisk. Tu turi keisti tik tiek ir tokioj apimty, kur tikrai yra problema, turi būti įsitikinimas, kad pakeitęs turėsi geriau“, – pridūrė ministro patarėja.
Ji taip pat tvirtino, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar jau deleguos savo atstovą į šio projekto darbo grupę, nors anksčiau, kadangi vaikų auklėjimas esantis tėvų kompetencija, joje dalyvauti pasiūlė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovams.
Šiaurės ministrų tarybos biuro atstovė vėliau komentuodama žiniasklaidai tvirtino, jog projektas jokių grėsmių nekelia, nes jo tikslas- skatinti mergaites ir berniukus veikti kartu, o pedagogus – be skirstymo į berniukus ir mergaites pagal stereotipus visų pirma į juos žiūrėti kaip į vaikus.
„Aš manyčiau, kad pagrindo tikrai nėra nuogąstauti, nes šita metodika nėra žalojanti vaikų, berniukų ir mergaičių raidos, tiesiog ši metodika padedanti vieni kitus suprasti, žaisti kartu, ugdomas bendruomeniškumo savybės, tokios kaip supratimas, atjauta, pagarba vienas kitam. Humanistinėse metodikose nėra skirstymo į mergaites ir berniukus, kalbama apie vaiką, ir žiūrėti reikia kaip į vaiką“, – sakė V.Gintautaitė.
Ji taip pat pažymėjo, jog pernelyg sureikšmintas metodikoje minimas persirenginėjimas, ir siūlė jo nedemonizuoti, nes karnavalams persirenginėjama, ir nebūtinai savo lyties personažu. Kaip ji pastebėjo, net projekto oponentai sutiko, jog vaikai per karnavalą rengiasi skirtingais personažais – pvz., mergaitė renkasi tradiciškai vyriškai tapatybei priskiriamą rolę ir panašiai.
Diskusijos metu parlamentarė A.Baukutė sakė nesuprantanti, kam reikalinga metodika dėl persirenginėjimo kitos lyties personažais, jei ir šiuo metu vaikams niekas nedraudžia: berniukas per karnavalą berniukui būti zyle, o mergaitei – žvirbliu.
Parlamentarė A.Baukutė diskusiją dėl skandinavų lyčių lygybės projekto vaikams tvirtino rengianti sužinojusi apie iš danų kalbos išverstą metodinio pobūdžio medžiagą lyčių lygybės klausimais ikimokyklinio ugdymo specialistams.
