Kiek daugiau nei 30 tūkst. gyventojų turinti Šalčininkų rajono savivaldybė – lėčiausiai Lietuvoje skiepijanti nuo koronaviruso.
Antradienio duomenimis, pirmąja vakcinos doze čia suvakcinuota 7,92 proc. gyventojų, abiem dozėmis – 3,82 proc., kai visoje Lietuvoje pirmąja doze suvakcinuota 17,63 proc. gyventojų, o abiem – 6,8 proc.
Priemonių, kad skiepijimo mastai Šalčininkų rajone augtų, ėmėsi Vyriausybė.
Mano pačios komandos žmonės su vietos administracija aiškinasi, kuo galime padėti.
„Dirbam su savivaldybe. Mano pačios komandos žmonės su vietos administracija aiškinasi, kuo galime padėti. Kuo tik galėsim padėt, tuo ir bandysim padėt“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo I.Šimonytė.
Siekiant, kad vakcinos būtų labiau prieinamos, jas, pasak premjerės, tiesiai į namus galėtų pristatyti karo ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai.
„Yra keletas sprendimų jau padarytų dėl pavežėjimo, yra taip pat galimybė karo medikus ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikus, tarkime, siųsti su vakcinomis tiesiai pas žmones, kurie patys nenori atvykti“, – komentavo ji.
Žmonių sprendimui skiepytis, pasak premjerės, didžiausią įtaką daro šeimos gydytojai ir artimieji. Tad ji ragino kalbėtis su savo vyresniais giminaičiais.
„Apklausos parodė, jog pagrindiniai autoritetai, priimant sprendimą, ar skiepytis, yra šeimos gydytojas ir artimieji.
Man atrodo, taip jau yra, kad kuo daugiau žmonių pasiekia šeimos gydytoją, su juo pasikalba ir jį įtikina, tuo geresnis yra rezultatas, negu kad skelbimas apie masinę vakcinaciją, nes žmogus nebūtinai tai su savimi susieja.
Artimieji, kurie turi tėvų, senelių, dėdžių, tetų vyresnių, tikrai turėtų su jais pakalbėti, nes žmonės linkę pasikliauti savo artimųjų rekomendacija“, – dėstė I.Šimonytė.
Žmonės skiepytis bijo
Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinkta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė B.Petkevič sutiko, kad situacija rajone su skiepijimu „nėra ideali“.
Tačiau ji, pasak politikės, taisosi.
Nežinau, ar mums pavyks pasiekti tą Lietuvos vidurkį.
„Manau, su skiepijimu einame į priekį, nors nežinau, ar mums pavyks pasiekti tą Lietuvos vidurkį“, – svarstė B.Petkevič.
Iš pradžių vakcinacijos pradžioje, jos įsitikinimu, žmonės turėjo per mažai informacijos ir dėl to nėjo skiepytis.
O dabar to esą pakanka.
„Informacijos irgi padaugėjo. Dabar turime informacijos ir lenkų, ir lietuvių, rusų kalbomis. Dabar visi viską daro, ką gali, ir pats meras pasiskiepijo, ir tai buvo postūmis kitiems“, – teigė Seimo narė.
Šalčininkų rajono gyventojai skiepytis, pasak jos, neina, nes nenori, bijo nepageidaujamų reakcijų, kai ką suklaidino dezinformacija, o kai kas jau persirgo COVID-19.
Bet gal į namus su vakcinomis atvykę karo, Vadovybės apsaugos tarnybos medikai žmonės galėtų perkalbėti?
B.Petkevič įsitikinimu, tai duotų priešingą efektą:
„Aš manau, kad žmonės dar labiau išsigąstų. Čia mano tokia asmeninė nuomonė, nes vis tiek jie labiau klauso tų žmonių, kuriais pasitiki. Pavyzdžiui, labai pasitiki gydytojais, savo seniūnu.“
