Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios kardomosios priemonės taikymo tvarką, kurioms šiandien pritarė Vyriausybė.
Teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio užstato skyrimo teisinio mechanizmo, kuris suteiktų platesnes galimybes taikyti šią kardomąją priemonę.
BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę – piniginį užstatą, jį galėtų sumokėti per 3 dienas.
Tai pat siūloma įtvirtinti teisinį pagrindą, esant užstato davėjo sutikimui, įmokėtą užstato sumą panaudoti paskirtai baudos bausmei įvykdyti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar proceso išlaidoms išieškoti.
Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui.
Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę.
Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekia iki pusės milijono eurų.
