„Mūsų reikalas yra sukurti reikiamą infrastruktūrą karinę – visi kiti klausimai, kurie išeina iš karinių ribų, bet yra platesni, pavyzdžiui, geresnis susisiekimas su Vokietija oro linijomis – tai be abejo mes apie tai kalbamės ir ieškosime galimybių“, – žurnalistams Marijampolėje sakė krašto apsaugos ministras, paklaustas, kaip Lietuva galėtų motyvuoti į šalį atvykstančius Vokietijos karius.
Jis pabrėžė, kad naujos kryptis būtų naudingos ir visiems kitiems žmonėms, ne tik vokiečių kariams, vis dėlto detaliau šių idėjų nekomentavo. A.Anušauskas taip pat teigė, kad su Berlynu planuojama kalbėtis ir apie galimą vaikų darželių, mokyklų įrengimą.
Vokietijos brigados dislokavimo planą ketinama parengti iki šio ketvirčio pabaigos, o jo įgyvendinimą Berlynas turėtų pradėti kitų metų pradžioje.
Savo ruožtu vokiečių žiniasklaida skelbia, kad tik penktadalis šios šalies karių norėtų vykti į misijas rytiniame NATO sparne. Vis tik A.Anušauskas tokią informaciją teigia vertinantis skeptiškai.
„Kai iškyla klausimas – nes pagal Vokietijos įstatymus karių sutikimas tarnauti užsienyje turi būti duodamas asmeniškai – ir minima Lietuva, tai tikrai tie procentai yra trigubai ar keturgubai didesni, nei jūsų buvo paminėti“, – žurnalistams sakė ministras.
Savo ruožtu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys taip pat abejojo apklausos patikimumu.
„Antras dalykas, kaip klausimas pateiktas, kariai turi žinoti, kaip vyksta, kur vyksta, kokiomis sąlygomis vyksta“, – sakė generolas.
Jis taip pat pabrėžė, kad vokiečiams atvykstant su šeimomis reikės ir mokyklų, ir darželių, tačiau konkretesni skaičiai turėtų paaiškėti rudens viduryje, parengus dislokavimo planą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistoriusas) per NATO viršūnių susitikimą liepą Vilniuje žurnalistams sakė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
