Šiandien Lietuvoje mes jau turime septynis A+ energinio naudingumo klasės pastatus. Vienas iš šių pastatų, pastatytas prieš kelis mėnesius, neišpildo tik vieno reikalavimo, kad pastatui galima būtų suteikti A++ energinio naudingumo (energijos beveik nevartojančio pastato) klasę – pastate neįrengtos iš atsinaujinančių energijos išteklių energiją gaminančios sistemos, todėl pastatas per mažai naudoja atsinaujinančių išteklių energijos. Tai rodo, kad didelio energinio naudingumo pastatų statyba palaipsniui įsisavinama ir lieka vienas nedidelis žingsnis iki pirmojo Lietuvoje energijos beveik nevartojančio pastato pastatymo.
Nauji vėdinamų fasadų konstrukciniai sprendimai
Pastatus ir jų atitvarų šilumines savybes energinio naudingumo aspektu tyrinėjantis E.Monstvilas pasakojo, kad kone didžiausia naujovė šioje srityje yra vėdinamų fasadų konstrukciniai sprendimai su nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais.
Vėdinamojo fasado apdailos elementai tvirtinami prie metalinio profilio karkaso, atitraukto nuo pastato sienos per šiltinimo sluoksnio ir oro tarpo storį, o sienų apšiltinimui naudojamas reikiamo storio orui nelaidus termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Vėdinamų fasadų šiluminės savybės labai priklauso nuo jų termoizoliacinius sluoksnius kertančių tvirtinimo elementų kiekio ir laidumo šilumai. Nepalankiausi rezultatai gaunami tada, kai šie tvirtinimo elementai pagaminti iš aliuminio lydinių, geresni rezultatai su elementais iš cinkuoto plieno, o dar geresni – kai naudojamas nerūdijantis plienas. Nerūdijantis plienas tris kartus mažiau laidus šilumai už cinkuotą plieną ir apie 10 kartų mažiau laidus už aliuminio lydinius.
„Aš asmeniškai vėdinamųjų fasadų sistemas su nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais įvardinčiau sparčiausiai tobulėjančia naujove, renkantis kitus vėdinamų fasadų tvirtinimo variantus pasiekti aukštas šilumines savybes labai sudėtinga. Kada vėdinamiems fasadams įrengti naudojami nerūdijančio plieno tvirtinimo elementai, išgaunamos geresnės šiluminės savybės su mažesniais termoizoliacinių sluoksnių storiais. O tokių sprendimų yra ne vienas“, – kalbėjo E.Monstvilas.
Aš asmeniškai vėdinamųjų fasadų sistemas su nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais įvardinčiau sparčiausiai tobulėjančia naujove.
Specialistas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog naujovių nėra nevėdinamų fasadų srityje. „Viena įmonė yra sukūrusi specialiai tam tikslui skirtą gaminį ir tokią fasado įrengimo technologiją, kai šiltinimo medžiagos net nereikia klijuoti prie fasado, pakanka ją pritvirtinti specialiais tvirtikliais. Gaminio savybės ir fasado montavimo technologiniai sprendimai užtikrina, kad nebus nepageidaujamo oro tarpelio tarp apšiltinamos sienos ir termoizoliacinio gaminio, o fasado montavimo metu galima išgauti išorinio sluoksnio lygų paviršių. Tai irgi labai puikūs sprendimai.“
Gerėja langų kokybė
E.Monstvilas teigė, kad didėjant naujai statomų ir atnaujinamų pastatų energinio naudingumo reikalavimams, pasistiebia ir langų gamintojai. „Geresnę kokybę jie galėjo pasiūlyti ir anksčiau, bet nebuvo paklausos. Dabar ji atsirado, taigi pradėti gaminti ir aukštesnius energinio naudingumo reikalavimus atitinkantys langai.“
Problema ta, kad mes naudojame nepakankamai atsinaujinančių gamtinių išteklių, nors tai skatina ir Europos direktyvos.
Specialistas pabrėžė, kad statybinių medžiagų kokybė, o ypač energinio naudingumo klausimu, turės kilti ir toliau, nes energinio naudingumo reikalavimai taps vis aukštesni – nuo 2020-ųjų Lietuvoje turės būti statomi tik A++ energinę klasę atitinkantys namai. O ją, anot E.Monstvilo, pasiekti ne taip ir lengva.
Kita vertus, pasak specialisto, neteisinga būtų kalbėti tik apie statybines medžiagas – jų kokybiškų yra užtektinai – yra kitų dalykų, į ką būtina atkreipti dėmesį: „Aš sakyčiau, kad šiandien didelių problemų su reikalavimų įgyvendinimu pastatų šiluminių savybių užtikrinimui nėra. Problema ta, kad mes naudojame nepakankamai atsinaujinančių gamtinių išteklių, nors tai skatina ir Europos direktyvos. Ir, aišku, visuomenės požiūris.“
E.Monstvilas pasakojo, kad dalį problemų būtų galima išspręsti jau projektavimo etape. „Apšiltinimo klausimus mes išsprendžiame jau palyginti lengvai. Problema atsiranda, jei per didelę pastato dalį apima stiklas. O juk yra taip – jei suprojektuoja ir pastato namą, kuriame daug stiklo, toks namas naudoja daug energijos šildymui, tačiau jį nuperka greitai, o tą, kuriame mažiau – parduoti būna sunkiau.
Tai yra ir visuomenės požiūrio problema ir galbūt projektuotojų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastato energijos vartojimo rodikliams labai didelę įtaką turi šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo sistemų efektyvumas bei energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių inžinierinių sistemų įrengimas pastate“, – kalbėjo jis.
Taigi, anot E.Monstvilo, statybinės medžiagos tobulėja, tačiau siekiant energinio naudingumo svarbu atkreipti dėmesį ir į atsinaujinančių gamtinių išteklių naudojimą, projektinius architektūrinius ir inžinierinių sistemų sprendimus bei visuomenės savimonės skatinimą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
