Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas teikia paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. Jis konkurso tvarka perskirsto maždaug 8 milijonus valstybės lėšų projektams, kuriuos pateikti galima pagal 11 programų. Tačiau jau treji metai diskutuojama, kad fondo veiklą reikėtų reformuoti – esą ji neskaidri, Specialiųjų tyrimų tarnyba turėjo priekaištų projektų ekspertavimo tvarkai. Seime sudaryta darbo grupė parengė naują Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą.
„Dažnai pareiškėjai nežino, kur kokį projektą reikėtų teikti. Vienos programos buvo padarytos pagal tematiką, kitos pagal technologiją, trečios pagal regioniškumą. Šiuo metu apsispręsta dėl 5 programų, kurios padarytos pagal technologijas“, – tvirtina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė.
Tokiam programų paskirstymui nepritarė keli darbo grupės nariai.
„Manau, kad dar 2011 metais prasidėjusi to fondo pertvarka iš esmės yra kosmetinė, jokių esminių pakeitimų nematau. Galvoju, kad sudaromos priemonės dar neskaidresnei fondo veiklai. Pirmiausia, turiu omeny fondo skirstymą į programas, kurios ne tik kad neracionalios, bet ir įtartinos“, – teigia Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.
„Kultūros ir meno leidinių programą, kuri iki šiol yra sąraše, siūloma išbraukti ir tuos leidinius priskirti nacionalinės periodikos projektų grupei. Įmetame juos į programą, kur jie negali lygiaverčiai konkuruoti, todėl mano pozicija yra atskira. Mano supratimu, valstybė turi išsaugoti tam tikrą šitos srities leidinių autonomiškumą ir labai aiškią, skaidrią paramą jiems“, – kalba Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys.
Diskutuojama ir dėl projekte siūlomų fondo tarybos narių skaičiaus. Dabar taryboje 11 narių, siūloma, kad būtų 7.
