Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir organizacija „Youth Cancer Europe“ penktadienį Seime rengia tarptautinę konferenciją „Būdai gerinti sveikatos sistemos efektyvumą“.
Prieš konferenciją surengtoje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasakojo, kad Lietuvoje renkama labai daug rodiklių, daug dalykų stebima daugelį metų ir galima matyti, kaip keičiasi šalies gyventojų sveikata.
„Nes tikslas ne lovų skaičius ar gydymo trukmė, bet kaip sekasi siekti, kad gyventojai, ilgiau gyvendami, galėtų ilgiau išlikti sveiki“, – kalbėjo A.Veryga.
Jis apgailestavo, kad kitų išsivysčiusių šalių kontekste vis dar smarkiai atsiliekame pagal gyventojų gyvenimo trukmę, ypač didžiuliai netolygumai stebimi tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės.
Vis dar nėra kuo didžiuotis, kalbant apie onkologinių ligų prevenciją: per mažai žmonių ateina į vėžio patikros programas, prevenciškai nesitikrina.
„O tai priklauso nuo žmonių sąmoningumo ir supratimo, kaip reikia rūpintis savo sveikata. Svarbu, ar šeimos gydytojai įtraukia pacientus, ar informuoja, galų gale, ar kokybiškai vyksta ir pati patikra“, – kalbėjo A.Veryga.
Jis pažymėjo, kad e. sveikatos sistema yra viena labiausiai naudojamų, nors tik mažoji dalis pacientų prisijungę prie savo sveikatos duomenų: „Tačiau jie perka vaistus su elektroniniu receptu. Išankstinė pacientų registravimo sistema testuojama, bandoma keletoje įstaigų.“
Ministro manymu, vaistų srityje vis dar atrodome blogai. „Tačiau pagaliau nustojome vadovautis mitologijomis, situacija pasikeitusi ir vis garsiau kalbame, kad visi Europoje registruoti vaistai yra tinkami, efektyvūs ir geri gydyti. Pacientai vis dar švaisto savo pinigus, tačiau valstybė jau nustojo tai daryti, nors tobulėti dar yra kur“, – svarstė A.Veryga.
Tikslas ne lovų skaičius ar gydymo trukmė, bet kaip sekasi siekti, kad gyventojai, ilgiau gyvendami, galėtų ilgiau išlikti sveiki.
Tarp sveikatos sistemos problemų jis paminėjo ir vis dar besidriekiančias eiles gydymo įstaigose, paslaugų kokybės regionuose netolygumus, inovacijų – vaistų ir procedūrų – prieinamumo problemas.
„Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti, pavyzdžiui, perinatalinis (kūdikių) mirtingumas. Lietuva įvardijama kaip labai saugi šalis atvykti gimdyti“, – atkreipė dėmesį ministras.
Džiaugiasi šiltėjančiais santykiais
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius pažymėjo, kad universitetinė ligoninė turi specifinę misiją – priartinti bendruomenę iki europinių sveikatingumo rodiklių.
„Sostinės ir regionų gyventojų lūkesčiai, kad Santaros klinikos taptų patraukliausia ir patikimiausia gydymo įstaiga. Iššūkių labai daug, jų siekiant yra keletas užduočių: aktyviai skatinti pacientus dalyvauti prevencinėse programose, nes jų dalyvavimas vis dar žemas. Mūsų tikslas skatinti, teikti informaciją, kalbėti apie programų naudingumą, kad dalyvavimas siektų apie 80 proc.“, – kalbėjo F.Jankevičius.
Bendradarbiavimas geriau nei priešprieša.
Kitas svarbus uždavinys – skatinti greitesnį inovacijų atėjimą pas pacientus: „Tam reikalingas nuolatinis dalyvavimas moksliniame darbe. Čia aktyviai padeda universitetas, atveriantis bendradarbiavimo galimybę tarp skirtingų disciplinų mokslininkų.“
Ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimas tarp skirtingų universitetinių klinikų, ypač džiaugiamasi šiltėjančiais santykiais su Kauno klinikomis.
„Bendradarbiavimas geriau nei priešprieša. Bendradarbiaujant galima greičiau ir optimaliau spręsti kylančius klausimus: paslaugų įkainių, darbo kodekso, darbo užmokesčio, kuris vis dar yra nepakankamas“, – aiškino F.Jankevičius.
Be to, Santaros klinikos esą siekia glaudaus nuolatinio bendradarbiavimo su pacientų organizacijomis, aiškinasi jų lūkesčius ir ieško galimybių juos tenkinti.
Klinikose steigs pacientų tarybas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius užtikrino savo darbe visada analizuojantis geriausią pasaulinę praktiką.
„Išskirčiau dvi svarbiausias veiklos sritis. Metus ar dvejus kalbame apie pacientų centriškumą: ligoninės veikla turi būti nukreipta dėti maksimalias pastangas, kad pacientui būtų geriau, nes jis serga ir kenčia, o mes turime padėti. Mūsų veiklos rezultatai turėtų būti matuojami ne konsultacijų skaičiais, hospitalizacijomis, bet verte, sukuriama pacientui. Kuo mažesnėmis sąnaudomis turime sukurti kuo didesnę vertę pacientui: kad jis kuo ilgiau gyventų, kad kuo mažiau komplikacijų būtų, kad kuo greičiau grįžtų į darbą“, – samprotavo R.Jurkevičius.
Kauno klinikos pernai parengė veiklos strategiją penkeriems metams.
„Savaitgaliais renkasi vadovai ir diskutuojame, kaip pagerinti paslaugas pacientams. Nusprendėme įsteigti pacientų tarybą – patariamąjį organą. Nes kai ateini susirgęs, matai kiekvieną smulkmeną – iš šalies geriausiai matyti. Įsivaizduojame, kad tai bus patariamasis, padedantysis organas, kuris teiks gerus pastebėjimus, kaip padėti pacientams greičiau patekti pas gydytoją, kaip trumpinti eiles, kaip trumpinti skubiąją pagalbą“, – pasakojo R.Jurkevičius.
Kuo mažesnėmis sąnaudomis turime sukurti kuo didesnę vertę pacientui.
Ši idėja esą jau pradedama realizuoti. „Vakar turėjome formalų dalininkų sprendimą keisti ligoninės valdymo schemas, struktūrą ir įstatus. Ir juose bus įtrauktas vienas iš valdymo organų – pacientų taryba. Kitas žingsnis – parengti visus reikalingus dokumentus, tvarkas, kaip tai bus atrenkama. Tai bus daroma tikrai skaidriai. Kviečiame prisijungti ir pacientų organizacijų atstovus, ir šiaip aktyvus žmones, kurie nori prisidėti prie sveikatos sistemos tobulinimo ir Kauno klinikų veiklos efektyvumo“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius.
Jo įsivaizdavimu taryba neturėtų būti labai didelė: „Norime orientuotis į rezultatą ir turėti darbingą kolektyvą, kuris teiktų racionalius siūlymus.“
Išgirdęs šią kauniečių idėją Santaros klinikų vadovas F.Jankevičius patikino, kad analogišką patariamąjį pacientų balsą turėtų turėti ir Vilniuje: „Dalininkų susirinkimą turėsime pirmadienį ir tikrai prašysime leidimo įsteigti panašią tarybą.“
Per maža dalytis po gabaliuką
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas, kuris viešai deklaruojamas, iš tikrųjų vyksta tarp Kauno klinikų ir Santaros klinikų vadovų.
„Jis prasidėjo ne vakar. Kaip pacientų organizacijos atstovas galiu pasakyti, kad jis vyksta gerokai ilgiau. Džiugu, kad žmonės supranta, kad reikia bendradarbiauti, neleisti atskiroms interesų grupėms skaldyti ir siekti siaurų interesų. Lietuva nėra ta šalis, kad galėtume ją dalintis į mažus gabaliukus – tik suvieniję jėgas galime sukurti sinergiją ir stipriau atrodyti tarptautiniame kontekste“, – įsitikinęs Š.Narbutas.
Žmonės supranta, kad reikia bendradarbiauti, neleisti atskiroms interesų grupėms skaldyti ir siekti siaurų interesų.
A.Veryga pripažino: nedažnas reiškinys, kai prie vieno stalo susėda trijų institucijų vadovai.
„Visas sektorius turėtų bendradarbiauti, visi turi savo vietą ir nėra reikalo pyktis. Kartais matome, sakyčiau, keistoką supriešinimą, pavyzdžiui, tarp didžiųjų įstaigų ir rajoninių ar regioninių ligoninių. Sakoma, kad štai, investuojama į didžiųjų technologijas, kai esą galėtume visiems padalinti po truputį. Tokiu būdu demonstruojamas nesupratimas ir sveikatos neraštingumas“, – apibendrino A.Veryga.
Jo nuomone, kalbant apie didžiąsias įstaigas, toje priešpriešoje gal būdavo ir savotiškų privalumų: „Varžybos, jei racionalios, varydavo kiekvieną instituciją į priekį. Bet ne visada iš to laimi pacientas. Bendradarbiaujant yra racionaliausias būdas padėti pacientui. Labai džiaugiuosi, matydamas prasidedantį racionalų bendravimą. Jei tai duos vaisių, tai pamatys pacientai, tai pajus žmonės, kurie dirba šiose institucijose.“
