Pakeitimus, kurie paveiktų mokyklų tinklą, ministerijos atstovai trečiadienį pristatė per spaudos konferenciją.
„Po konsultacijų pristatome svarbius pasiūlymus, kuriuos teiksime Vyriausybei, tai yra mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasiūlymai ministrų kabinetą, pasak jos, pasieks dar šią savaitę, vėliausiai – pirmadienį.
Vienas iš jų – mažinti jungtinių klasių skaičių.
Siūloma, kad 5–8 klasėse apskritai nebūtų galima jungti klasių.
„Siūloma, kad 5–8 klasėse apskritai nebūtų galima jungti klasių ir būtų galima jungti tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, tai yra 1–4 klasėse“, – teigė viceministras Ramūnas Skaudžius.
Nebefinansuos mažų klasių
Ministrė pažymėjo, jog jungtinių klasių Lietuvoje neturi tik 10 savivaldybių.
Persitvarkyti, pasak viceministro, turės apie 350 ugdymo įstaigų:
„Matome, kad per mažų vienos klasės komplektų gimnazijose – tas skaičius atitinka ir mokyklų skaičių – yra 120. Tų 1–10, kur yra per maži komplektai arba jungtiniai komplektai, tokių mokyklų yra apie 250.“
Taip pat siūloma nefinansuoti 1–10 klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai, nurodė viceministras.
„Numatomas pokytis, kad mažesnės klasės nei 8 [mokinių] yra nefinansuojamos, kada yra nuo 1 iki 10 klasės.
Yra numatomos tam tikros išimtys, nes suprantam, kad Lietuva yra skirtinga. Išimtys numatomos tautinių mažumų mokykloms ir nevalstybinėms mokykloms“, – dėstė R.Skaudžius.
Baigiamąsias klases sieks stambinti
III ir IV gimnazijų klases siekiama stambinti. Iš pradžių, pasak viceministro, dėl to galios rekomendacija, vėliau stambinimas bus privalomas.
„III ir IV gimnazijų klasėms siūlomi pakeitimai: šiuo metu mažiausia klasė, mažiausias mokinių skaičius yra 12.
Nuo 2022–2023 mokslo metų rekomenduosime, kad tai būtų ne mažiau negu 21 mokinys III gimnazijos klasėje, nuo 2024 mokslo metų tas jau būtų privaloma – ne mažiau 21 mokinys, rekomenduojama 31 mokinys. Vadinasi, formuojamos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės.
Ir nuo 2026–2027 mokslo metų privalomas ne mažiau negu 31 mokinys“, – vardijo R.Skaudžius.
Ypač mažas mokyklas siekiama pertvarkyti, bet kai kurioms ugdymo įstaigoms galios išimtys.
Mažas mokyklas sieks prijungti prie didesnių
„Mažos mokyklos – mažesnės negu 60 mokinių, turėtų būti pertvarkomos į jungtines, tapti jungtinių mokyklų dalimi.
Išimtys, vėlgi kadangi situacija visoje Lietuvoje yra labai skirtinga, jų neišvengsime. Išimtys yra tautinių mažumų mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms.
Čia išliks galimybė formuoti vidutines klases – tokias, kuriose yra daugiau nei 12 mokinių.
<...> Lygiai taip pat planuojama taikyti išimtis mokykloms, kurios nuo kitų mokymo įstaigų nutolusios didesniu negu 30 km atstumu“, – nurodė viceministras.
J.Šiugždinienė neįvardijo konkretaus skaičiaus, kiek mažų Lietuvos mokyklų ketinama pertvarkyti.
Planuoja skirti papildomų lėšų
„Tai priklausys nuo konkrečios situacijos. Mokyklos, kuriose mažiau nei 60 mokinių, galėtų tapti padaliniais. Tai nereiškia, kad jos užsidarys. Jos su kažkokia didesne mokykla turės bendrą vadovą, bendrą infrastruktūrą <...>.
Šiandien dažnai mažose mokyklose mes neturime pakankamai galimybių ir neformaliam ugdymui, ir sportiniam ugdymui. Jų susijungimas su kitomis mokyklomis sudarys daugiau galimybių ir patiems mokiniams.
Mokyklos, kuriose mažiau nei 60 mokinių, galėtų tapti padaliniais.
Ir, aišku, administraciniai kaštai bus žymiai mažesni“, – pažymėjo ministrė.
Kitų metų valstybių ir savivaldybių biudžetas, pasak viceministro R.Skaudžiaus, atlieps ministerijos inicijuojamus pokyčius.
„Matome, kad reikalinga parama ir bendradarbiavimas su savivaldybėmis. Jau 2022 metų biudžete numatyta papildomai 13 mln. eurų mokyklų tinklo stiprinimui, mokinių pavėžėjimui užtikrinti, mokytojų pritraukimo į mokyklas priemonėms. <...> Per trejus metus planuojama skirti iš viso 49 mln. eurų“, – teigė R.Skaudžius.
Tikisi, kad gerės sąlygos
Pasak ministrės, įgyvendinus siūlymus, vaikų ugdymo kokybė gerės.
„Mūsų pasiūlyti sprendimai leis tūkstančiams mokinių užtikrinti geresnes ugdymosi sąlygas, vienodas starto galimybes nesvarbu, kur tu gyveni – sostinėje, mažame miestelyje ar kaimelyje“, – dėstė ji.
„Jau kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI a. neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku. Ir sėdi ne dėl geresnės kokybės, o dėl administracinių priežasčių“, – tęsė J.Šiugždinienė.
Taip pat, pasak jos, neturėtų būti ir taip, jog vyresnių klasių mokinys negali biologijos ar fizikos mokytis aukščiausiu lygiu ir ruoštis egzaminams.
„Neturėtų būti ir tokių situacijų, kad mes neskatiname vaiko pasirinkti profesijos tik todėl, kad mūsų mažose gimnazijose trūksta krepšelių.
Neturėtų būti ir atvejų, kada mokytojas dirba labai mažu etatu – aš nekalbu apie 0,7. Aš kalbu apie 0,5 ar 0,3“, – komentavo ministrė.
Beveik visos savivaldybės pajus pokyčius
„Sprendimai, kuriuos atidėliojame dešimtmečius, turi būti priimti šiandien. Turiu pasakyti, kad aš šio sprendimo imčiausi net ir tada, jeigu tai būtų susiję su vieno vaiko ateitimi“, – pridūrė J.Šiugždinienė.
Viceministras tikino, jog planuojami pokyčiai kitais mokslo metais palies beveik kiekvieną savivaldybę: „Per 50 savivaldybių visoje Lietuvoje. Tai tikrai paliečia Vilniaus rajoną, Ignalinos rajoną, Kupiškį ir kitus rajonus.“
Ministerijos duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų ir beveik 1,3 tūkst. 5–8 klasių moksleivių. Tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių.
Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.
Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.
Spaudos konferencija:
