Meras atkakliai siekia į rajono savivaldybės gyventojų sąrašus pritraukti Klaipėdos pakraščiuose, Klaipėdos rajone įsikūrusius klaipėdiečius. Keturiose rajono seniūnijose (Priekulės, Sendvario, Dovilų ir Kretingalės) naujakurių rajonuose gyvenantys žmonės dažnai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ne rajone, bet Klaipėdoje, tačiau faktiškai jie gyvena Klaipėdos rajone.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos rajone gyveno daugiau nei 52 tūkst. gyventojų. Išankstiniais šių metų statistikos duomenimis, gyventojų rajone sumažėjo beveik penkiais šimtais. S.Karbausko žiniomis, vien Sendvario seniūnijoje gyvena 13 tūkst. gyventojų, tačiau iš jų – tik 4,5 tūkst. registruotų. Mero nuomone, nesąžininga, kad Klaipėdos rajono seniūnijose gyvenantys žmonės nori gerų gyvenimo sąlygų, komunikacijų ir infrastruktūros, tačiau jų GPM (gyventojų pajamų mokestis, – red. past.) nukeliauja ne į rajono, o į Klaipėdos miesto biudžetą.
„Būtų smagu, kad neseniai mūsų rajone įsikūrę žmonės taptų mūsų bendruomenės nariais, patys kurtų bendruomenes, įgyvendintų įvairius sumanymus, vykdytų jiems aktualius projektus“, – ragino S.Karbauskas. Mero įsitikinimu, gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą rajone ir savo mokesčiais pagausinę rajono biudžetą, galės spausti vietinę valdžią spręsti jų problemas.
„Dabar, kai daugelis oficialiai tebėra Klaipėdos gyventojai, jų sumokami mokesčiai nukeliauja į Klaipėdos savivaldybės biudžetą. Paprastai tariant, Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete lėšos iš niekur neatsiranda. O apie 70 proc. laisvų savivaldybės lėšų, kurias ir galima būtų skirti infrastruktūros gerinimui, surenkama būtent iš gyventojų pajamų mokesčio. Kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau mokesčių ir tuo daugiau galimybių gerinti tą aplinką, kurioje gyvename“, – sakė rajono meras.