Įprasta, kad Baltijos jūra malonią 20 laipsnių ar daugiau šilumą pasiekia pačioje liepos pabaigoje, rugpjūtį.
Tačiau šiemet tuo poilsiautojai mėgavosi gana anksti – dar net neįpusėjus vasarai.
Jei Turkiją ar kitas įprastas atostogų kryptis dieviname dėl garantuoto gero oro ir smagių maudynių, tai šiemet to nestokoja ir mūsų pačių pajūris. Kai kurie ežerai šiuo metu įšilę net iki 28 laipsnių.
15min pakalbino keletą Baltijos jūros bangas puikiai išmanančių specialistų.
Klausėme jų, nuo ko priklauso staigiai besikeičianti vandens temperatūra, pavojingų duobių susidarymas ir ar išlipus iš jūros nereiktų, kaip esame įpratę užsienyje, palįsti po dušu.
Tiesa, jų mūsų pliažuose taip lengvai neaptiksi, o juk Baltija dėl savo uždarumo laikoma viena nešvariausių jūrų.
Susidaro apvelingai
Kaip teigė Janina Brastovickytė-Stankevič, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė, Baltijos vandens temperatūrų staigūs šuoliai dažniausiai priklauso nuo vėjo krypties.
„Pučiant Rytų vėjams, įšilęs pakrančių vanduo išnešamas į jūrą, o į jo vietą pakyla šaltas gilumos vanduo. Šis reiškinys vadinamas apvelingu – giluminių vandens masių išnešimas (išplūdis) į jūros ar vandenyno paviršių.
Atliekant 2000–2012 metų palydovinių jūros temperatūros (SST) nuotraukų analizę, Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje buvo užfiksuoti 37 apvelingo reiškiniai, tarp kurių 15 atvejų buvo juntamas poveikis ne tik priekrantėje“, – paaiškino specialistė.
Baltijos jūros vandens temperatūra, anot jos, priklauso ir nuo oro temperatūros bei sąlygų.
Esant stipriems vėjams, vyksta vandens maišymasis – jis atvėsta (šiltas vanduo gali būti nupučiamas).
Paklausta, kada geriausiai vykti poilsiauti prie mūsų jūros, J.Brastovickytė-Stankevič atsakė, kad, vertinat 2013-2020 metų duomenis (vandens temperatūros matavimai atliekami 8 val. ryte), Baltijos jūroje ties Klaipėda vidutinė vandens temperatūra liepą būna 17,2-19,4 laipsnių, rugpjūtį – 18,5-21,3 laipsnių.
Kur maudytis šilčiausia?
Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, okeonografės dr. Loretos Kelpšaitės-Rimkienės, Lietuvos priekrantėje vyraujant ramiam orui, dvi savaitės yra pakankamas laikas įšilti Baltijos jūros vandeniui.
„Ši vasara pasižymi ne tik tropine šiluma, bet ir ramiu oru. Jūra yra mažai banguota, tad ir vanduo nesimaišo. Atšalti vanduo gali ir per vieną naktį, susidarius tam tikroms sąlygoms, vadinamam apvelingui. Taip per naktį vandens temperatūra gali sumažėti daugiau nei 5 laipsniais.
Vandens tankis priklauso nuo temperatūros ir sunkiausias vanduo yra 4 laipsnių. Todėl šiltas vanduo laikosi paviršiuje, o šaltesnis leidžiasi gilyn. Dėl temperatūrų skirtumo susidaro vandens sluoksniavimasis. Tai, kaip greitai vanduo įšyla, priklauso ir nuo vandens kiekio – juk pilnas virdulys užvirs lėčiau nei puspilnis“, – paaiškino specialistė.
Ši vasara pasižymi ne tik tropine šiluma, bet ir ramiu oru.
Anot jos, pavasarį šylant orui, Nidos gyventojai pirmiausia gali pradėti maudytis Kuršių mariose, nes vanduo čia įšyla greičiau nei visoje Baltijos jūroje.
Kuršių marių šiltas vanduo, patekęs į jūrą, yra nešamas į Šiaurę, kur maišosi su jūros vandeniu, jį šiek tiek pašildydamas.
Todėl Smiltynėje vanduo visad bus šaltesnis nei Melnragėje, nors šiuos du paplūdimius teskiria Klaipėdos sąsiauris.
„Jei turėsime audringą vasarą, tai nuolat vėjo ir bangų maišomas vanduo neleis įšilti viršutiniam vandens sluoksniui ir vanduo bus šaltesnis nei ramiu periodu, net esant tokiai pat oro temperatūrai.
Beje, apvelingo fenomenas gali apimti ir visą Lietuvos priekrantę, o gali vykti tik siaurame kranto ruože, tad ir staigus vandens temperatūros sumažėjimas gali įvykti skirtingose vietose“, – patikino ji.
Dr. L.Kelpšaitės-Rimkienės teigimu, ilgametė vidutinė Baltijos jūros temperatūra liepos–rugpjūčio mėnesiais yra 18,5 laipsnio.
Tačiau šį šimtmetį, rugpjūtį, Palangoje yra fiksuota ir 28,2 laipsnio vandens temperatūra, Nidoje liepą – 27,7 laipsnio, Klaipėdoje – 25,5 laipsnio.
„Šilčiausias vanduo Baltijos jūroje Lietuvos priekrantėjė paprastai būna rugpjūtį, tačiau keletą pastarųjų metų ir liepos mėnuo jau yra palankus maudynėms, ir rugsėjo pradžioje vanduo dar nespėja atvėsti. Jei ir toliau laikysis toks šiltas ir ramus oras, tai šių metų vandens šilumos rekordas mūsų dar tik laukia“, – prognozę pateikė specialistė.
Šilta net 10-ies metrų gylyje
Pasak Aistės Kubiliūtės, Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėjos, Baltija yra nedidelė, negili (vidutinis gylis – apie 50 metrų) ir beveik uždara jūra, kuriai labai stiprią įtaką daro hidrometeorologinės sąlygos, taip pat įtekančių daugiau nei 200-tų upių, iš kitų jūros pakrančių ar atviros jūros atnešamas šaltesnis vanduo.
„Liepos 13 dieną, vykdant valstybinį monitoringą, jūros vandens temperatūra priekrantėje, stotyse, nuo kranto nutolusiose apie 2 km, – ties Šventąja, Palanga, Klaipėda, Juodkrante, – vandens paviršiuje siekė 22–23 laipsnius. Vanduo įšilęs iki 10 metrų gylio, kur temperatūra tokiame gylyje siekė 20–21 laipsnį, gilesni vandenys jau nebe taip įšyla. 14–15 metrų gylyje minėtose vietose vandens temperatūra siekė apie 14–16 laipsnių.
Atliekant Kuršių marių monitoringą liepos pradžioje vandens paviršiuje išmatuota 25 laipsnių temperatūra. Palyginimui, 2019–2020 liepos mėnesį mariose matuota apie 19 laipsnių temperatūra. Aukštesnę nei įprastai vandens temperatūrą lėmė ilgą laiką nuo birželio mėnesio besitęsianti kaitra“, – teigė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Jos teigimu, pasikeitus vėjo krypčiai (į Vakarų, Šiaurės Vakarų) ir sustiprėjus jam, labiau išmaišomas vanduo ir dėl to nuo liepos 18 dienos vandens temperatūra pradėjo kristi.
Anot A.Kubiliūtės, Baltijos jūros vandens temperatūra per 1–3 dienas gali nukristi 2–6 laipsniais.
Specialistė pripažino, kad šie metai yra neįprasti: įsivyravus karščiams, matuotos aukštesnės nei įprasta vandens temperatūros birželio–liepos mėnesiais.
„Šiuo metu visa rytinė Gotlando pakrantė įšilusi“, – patikino Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Kaip dažnai jūra užšąla?
Anot dr. L.Kelpšaitės-Rimkienės, Kuršių marios beveik pilnai užšąla, nes jos greičiau atvėsta, o štai Baltijos jūra atvėsta lėtai ir dar gruodį vandens temperatūra gali siekti 5 laipsnius.
„Jei ir užšąla, tai ledas susiformuoja seklioje jos dalyje, prie kranto. Ledo barjeras tuomet pasitarnauja kaip savotiška kranto apsauga nuo bangų ardomosios galios, taip silpnindamas krantų irimą. Tačiau dėl tų pačių bangų ir vandens maišymosi, jų ardomosios galios, ledas toliau nuo kranto sunkiai formuojasi“, – paaiškino Klaipėdos universiteto atstovė.
Paklausta, kodėl vieną dieną jūra būna rami lyg ežeras, o kitą – jau svaidosi didžiulėmis bangomis, dr. K.Kelpšaitė-Rimkienė atsakė, kad jei vėjas pučia nuo jūros (Pietvakarių, Vakarų ir Šiaurės Vakarų krypčių), tai būna ir bangos.
Įdomu tai, kad jei audra kyla ties Gotlando sala, bangos mus pasieks tik po kelių dienų. Jos pasieka mūsų priekrantę jau kaip siūba – tai ilgos, bet mažos bangos.
„Jas pastebime, kai jūra yra rami, tačiau prie pat kranto, kur gylis yra mažesnis nei 50 cm, yra eilė lūžtančių bangelių“, – informavo specialistė.
Smėlėta pakrantė – ir gėris, ir pavojus
Kita svarbi tema – pavojingų duobių susidarymas.
Kodėl vieną dieną jų nėra, o kitą dieną jos jau atsiranda ir kaip sužinoti, kur jos „slepiasi“?
Jei audra kyla ties Gotlando sala, bangos mus pasieks tik po kelių dienų.
„Esame labai turtingi tuo, kad Lietuvos priekrantė yra smėlėta, tačiau šis turtas, tai yra smėlis, lengvai perklostomas ir pernešamas priekrantėje susidarančiomis bangomis ir srovėmis. Esant ramiam orui, smėlis nusėda dugne ir mūsų priekrantė yra sekli, vanduo greitai įšyla ir krantą pasiekia tik ilgos bangos, leisdamos vaikams 30 cm gylyje susipažinti su jomis.
Turbūt poilsiautojai yra pastebėję, kad brendant tolyn nuo kranto po gilesnės vietos būna sekluma, po kurios vėl seka gilesnis ruožas, vėl sekluma ir vėl gilesnis ruožas. Tokių sėklių gali būti vienas, o gali būti ir du ar net trys.
Esant banguotumui, bangos nešą didelį energijos kiekį. Prie kranto (ties sėkliais) jos lūžta ir stumia vandenį link kranto. Šis vanduo ieško sau kelio atgal į jūrą taip pragrauždamos sėklių ruožą. Todėl ir yra patariama, patekus į duobę, plaukti lygiagrečiai krantui, nes kažkur šalia, turi būti sėklius. O atgalinės (dar kitur vadinama ir protrūkio) srovės greitis gali siekti iki 9 km/val., tai plaukti prieš tokią srovę yra neįmanoma“, – teigė dr. L.Kelpšaitė-Rimkienė.
Nuo kranto, pasak jos, mes galime spėti galimą protrūkio srovės vietą: krante toje vietoje bus susiformavusi maža įlankėlė, o ten, kur iškyšuliukas – greičiausiai bus sėklių ruožas. Žiūrint į lūžtančias bangas matysis protrūkio linija, kur bangos nelūžta, ten – gilesnė vieta.
Kaip paaiškino specialistė, bangos lūžta, kai jos aukščio ir gylio santykis yra apie 0,8.
Lūžusi banga yra mažesnė, ji, artėdama kranto link auga, kol yra tokio aukščio, kaip ir gylis po ja, todėl ir matome kelias lūžtančių bangų juostas.
„Dėl nuplauto kranto ir pasikeitusio povandeninio šlaito nuolydžio šiuo metu geriausia vieta formuotis bangoms Lietuvos priekrantėje yra I-ojoje Melnragėje prie Šiaurinio molo. Aš ten nepatarčiau maudytis mėgėjui, tačiau tai puiki vieta vystyti ekstremalaus vandens sporto šakas ir audringu periodu pritraukti banglenčių sporto mėgėjus“, – patarė Klaipėdos universiteto atstovė.
Specialistė: „Tokios šiltos jūros neatsimename“
Kaip keičiasi Baltijos jūros charakteristikos bėgant metams?
Ji tampa nešvaresnė, šiltesnė, pavojingesnė ar priešingai?
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėjos A.Kubiliūtės, apie 97 proc. Baltijos jūros ploto yra eutrofikuota, kai esant pertekliniam azoto ir fosforo kiekiui, vandenyje intensyviai dauginasi mikroskopiniai augaliniai dumbliai (fitoplanktonas) ir „žydi“ vanduo.
O tai sukelia vandens skaidrumo sumažėjimą, deguonies stygių ir bedeguones zonas jūroje, biologinės įvairovės mažėjimą, žuvų dusimą ir pan.
Aukštesnė vandens temperatūra sudaro palankias sąlygas dumblių ir bakterijų dauginimuisi.
„Jau antras mėnuo fiksuojamos kiek aukštesnės fitoplanktono pigmento chlorofilo a koncentracijos lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Palyginimui, monitoringo metu išmatuota chlorofilo a koncentracija jūros priekrantėje buvo 10,01 mg/m3, pernai tuo pat metu – 7,36 mg/m3. Kuršių mariose vidutinė koncentracija – 36,61mg/m3, pernai tuo pat metu – 17,24 mg/m3. Aukštesnės chlorofilo a reikšmės laikosi priekrantėje.
Tokios šiltos jūros jau neatsimename ir stebina mažas deguonies kiekis jau ties 14 metrų gyliu, o sumažėjimas jau yra ir 10 metrų gylyje“, – stebėjosi specialistė.
Anot jos, vyraujant aukštai oro ir vandens temperatūrai, mažėja deguonies tirpumas vandenyje.
Dumblių ir bakterijų dauginimasis taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo ir organinės medžiagos kiekio didėjimo.
Iš paviršinių vandens sluoksnių skęstanti organinė medžiaga skaidymui sunaudoja didelį deguonies kiekį, tai dar labiau mažina deguonies koncentraciją vandenyje.
Stebina mažas deguonies kiekis jau ties 14 metrų gyliu.
Ar reikia nusiprausti išlipus iš jūros?
Užsienyje įprasta išlipus iš itin druskingos jūros palįsti po dušu.
Jei Baltijos jūros charakteristikos kinta į bloga, ar nereikėtų jau dabar susirūpinti ir įrengti pakrantėse kuo daugiau dušo kabinų?
Anot Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Arūnės Eismontės, specialistai vandens kokybę tikrina kas dvi savaites.
Birželio 29 dienos duomenimis, pranešta, kad vanduo Baltijos jūroje buvo tinkamas maudytis.
„Kai jūros vanduo įšyla, jame susidaro daugiau fosforo ir azoto, ima augti dumbliai ir vanduo pražysta. Taip pat gali atsirasti nemalonus kvapas, kurį sukelia bakterijos, skaidančios žuvusius dumblius, ir vandenyje sumažėja deguonies kiekis.
Tokiame pražydusiame vandenyje nepatariama maudytis jautriems, alergiškiems, odos ligomis sergantiems žmonėms. Taip pat vengti maudynių žydinčiame vandenyje turėtų ir vaikai, pagyvenę žmonės bei tie, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi“, – įspėjo A.Eismontė.
Vis dėlto, žydintis vanduo sveikatai nėra pavojingas, tačiau maudytis jame dėl kvapo ir dumblių gali būti nemalonu. Po maudynių jūroje, esant galimybei, rekomenduojama iš karto nusiprausti po tekančiu vandeniu.
Jei paplūdimyje nėra įrengtų dušų, tai padaryti būtina grįžus namo.
Baltijos jūros vandeniui patekus į burną, būtina išskalauti geriamuoju vandeniu.
„Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vandenyje randama cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, antibiotikų ir kitų vaistų likučių. Be plastiko ir kitų atliekų, Baltijos jūrai aktuali vadinamoji nematoma tarša, tai yra tarša cheminėmis medžiagomis.
Cheminės būklės vertinimas atliekamas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau stebimų ir randamų teršiančių medžiagų sąrašas nuolatos didėja. Dažnai net nepagalvodami mes netiesiogiai prisidedame prie Baltijos jūros taršos, nes dauguma išvalytų miesto nuotekų patenka ir vandens telkinius“, – liūdną tendenciją pateikė A.Eismontė.
