Ketvirtadalis perdirbto plastiko – dar ne riba
Didieji pasauliniai prekių ženklai kaip „Coca Cola“, „Pepsi“ užsibrėžė ambicingus tikslus – iki 2025 m. Europoje naudos tarą iš 45-50 proc. perdirbto plastiko, „Nestle“ investuoja į plastiko, kurio gamybai nenaudojamas iškastinis kuras, tyrimus. Mažesni vietiniai rinkos žaidėjai tokių skambių pažadų nelinkę dalinti, tačiau paradoksalu, bet būtent mažesniems prekių ženklams įgyvendinti esminius pokyčius žymiai lengviau nei stambioms įmonėms su didžiulėmis gamybos linijomis.
Pasak reklamos agentūros „VRS Agency“ kūrybos vadovo, prekių ženklų stratego M.Zavecko reguliavimai plastikinėms pakuotėms atneš teigiamų pokyčių vartotojams. „Iki šiol buvo nemažai bandymų mažinti plastiko kiekį pakuotėse pirmiausia ploninant plastikinius gėrimų buteliukus.
Rezultatas nuvylė vartotojus – nugertas buteliukas nebeišlaiko savo formos, subliūkšta. Perdirbto plastiko kiekio didinimas gaminant tarą kur kas logiškesnis būdas užtikrinti patogumą vartotojams kartu skatinant sąmoningumą, akcentuojant perdirbimo svarbą“, – sako M.Zaveckas.
Prireiks laiko priprasti prie kitokios buteliukų išvaizdos
Pakuotės dizainas turi atitikti visą tiekimo grandinę bei neapsunkinti perdirbimo proceso, todėl gėrimų buteliukų dizaino pokyčiai neišvengiami. Siekiant palengvinti perdirbimo procesą reikėtų atsisakyti spalvotų buteliukų, nes jie įsimaišę į skaidraus plastiko perdirbimo liniją keičia žaliavos spalvą, o naudojant perdirbtą plastiką jau ir taip mažėja buteliuko skaidrumas, gali atsirasti tamsesnių dėmių.
Plastikinius butelius gaminančios įmonės „Putokšnis“ vadovas Dovydas Stulpinas mano, kad daliai Lietuvos vartotojų prireiks laiko apsiprasti su pasikeitusia gėrimų buteliukų išvaizda.
„Vokietijos rinkai jau daugiau kaip 10 metų gaminame plastikinius buteliukus naudodami 60 proc. perdirbto plastiko ir ten vartotojai jau suvokia, kodėl buteliuko spalva gali būti nevienoda – tai priklauso nuo pakuotės surinkimo sistemų ir perdirbimo proceso kokybės. Lietuvos prekybos centrų lentynose atsiradus buteliukams iš perdirbto plastiko pradžioje gali kiek padidėti vartotojų nepasitenkinimas dėl neįprastos išvaizdos, skundai neaplenks ir gėrimų bei taros gamintojų“, – pasakoja D.Stulpinas.
Nuo 2024 m. liepos keisis buteliukų kamšteliai – jie turės būti neatskiriami nuo buteliuko, tuo siekiama mažinti aplinkos taršą plastiku. D.Stulpinas mato, kad šio reikalavimo įgyvendinimas kol kas sukelia daugiausiai chaoso – pilstytojams teks rinktis iš daugybės šiuo metu vystomų kamštelių sprendimų, o konkrečių gairių kol kas nėra. Aiškesnio standartizavimo iš Europos Komisijos tikimasi sulaukti šiemet. Vokietija, Austrija bei Šveicarija ketina naujuosius kamštelius pradėti naudoti anksčiau, nelaukdamos 2024 m., jų patirtis ir vartotojų reakcijos duos daugiau aiškumo.
Ryškėjanti problema – perdirbto plastiko trūkumas
Įmonės „Putokšnis“ vadovas palaiko šią Europos Sąjungos iniciatyvą vieningai mažinti taršą ir laikytis žiedinės ekonomikos principų, tačiau jau dabar mato didelę problemą.
„Mums, kaip gamintojams visa technologija ir procesas yra gerai pažįstamas, esame jau dabar pasiruošę gaminti tarą vien iš perdirbto plastiko ar bioplastiko, jei tik būtų užtikrintas reikiamas žaliavų kiekis. Jau dabar ryškėja problema, kad gamintojams tikrai trūks perdirbto plastiko ir iki 2025 m. vargu ar bus didelių pokyčių surinkimo procese. Pajėgumai perdirbti reikiamus plastiko kiekius yra, tačiau vis dar trūksta didesnio gyventojų sąmoningumo ir aktyvesnio rūšiavimo, suprantant, kam paskui panaudojamos perdirbtos žaliavos“, – pastebi D.Stulpinas.
Kainų pokytis taip pat bus, nes perdirbta žaliava vis dar kainuoja brangiau nei pirminė. Dar prisidės investicijos į naujų technologijų diegimą, o išaugusius kaštus dalinsis galutiniai vartotojai, prekybos tinklai, gėrimų ir taros gamintojai.
Anot M.Zavecko dabar puikus metas prekių ženklams kalbėti visuomenei svarbia tvarumo tema ir prisidėti prie edukacijos apie žiedinės ekonomikos svarbą.
Z kartos atstovų (gimę 1995 – 2009 m.) apsisprendimui pirkti ypač svarbus prekių ženklo draugiškumas gamtai. Pakuotei naudojamos medžiagos neturėtų prasilenkti su prekių ženklo deklaruojamomis vertybėmis, o pakuotės pokyčiai yra vienas paprasčiausių būdų verslui kalbėti apie tvarumą.
