Vyriausybė trečiadienį patvirtino šį lėšų skyrimą – papildomas finansavimas biudžete suplanuotas Finansų ministerijai atnaujinus bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, kadangi bendras finansavimas gynybai susietas su šiuo rodikliu. Šiuo metu numatyta gynybai skirti 2,52 proc. BVP.
Papildomas finansavimas bus skirtas iš valstybės pasiskolintų lėšų.
„Rusijos pradėto karo kontekste, didiname finansavimą gynybai, taip nuosekliai įgyvendinant ir parlamentinių partijų susitarimą. Taip pat įsipareigojame užtikrinti tolygų finansavimą 2023 metų biudžete, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
A.Anušauskas per Vyriausybės posėdį tvirtino, kad papildomos lėšos bus nukreipiamos siekiant atstatyti Lietuvos karinius pajėgumus Ukrainai perdavus 50 šarvuotų transporterių – bus perkami visureigiai JLTV. Taip pat bus įsigyjami vidutinio siekio oro radarai, reaktyvinė salvinė raketų sistema „Himars“.
„Kadangi Ukrainai teikiame šarvuotus transporterius ir juos kompensuojame iš amerikiečių gaunamais „Oshkosh“ gamintojo JLTV šarvuotais visureigiais, atsiranda galimybė 40 mln. eurų nukreipti į šią sutartį, antrą etapą“, – teigė ministras.
Anot jo, radarams įsigyti bus skirta 10 mln. eurų, sistemai „Himars“ – 60 mln. eurų, dėl jos įsigijimo sutartį planuojama pasirašyti šiemet. Dar 38 mln. eurų bus investuoti įvairiai amunicijai įsigyti.
Atnaujintame ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP šiemet augs 1 mlrd. 510,3 mln. eurų, palyginti su birželio mėnesio prognozėmis. Išlaidas gynybai nuo buvusio 2,05 iki 2,52 proc. BVP Seimas padidino pavasarį.
Šiuo metu valstybės biudžeto įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams sudaro 1 mlrd. 201 mln. eurų, papildomi daugiau nei 40 mln. eurų kovo pradžioje Krašto apsaugos ministerijai skirti išlaidoms, reikalingoms priimti NATO partnerių pajėgas.
