Jos duomenimis, 109 darbuotojai šalies įmonėse patyrė sunkias traumas (pernai – 86), o žuvo 31 darbuotojas (pernai – 44).
Daugiausiai nelaimių įvyko statybų įmonėse, kur 38 žmonės buvo sunkiai sužaloti, 11 žuvo. Net 70 proc. sunkias ir mirtinas traumas patyrė dėl kritimo iš aukščio ar į gylį. Pasak darbo inspekcijos, pagrindinė šių nelaimių priežastis – vidinės kontrolės darbo vietoje stoka, darbuotojų darbų saugos instrukcijų nesilaikymas, netinkamas darbų organizavimas.
Daugiausiai nelaimių įvyko statybų įmonėse, kur 38 žmonės buvo sunkiai sužaloti, 11 žuvo.
Šiemet beveik 44 proc. sunkiai ar mirtinai sužalotų statybos darbus atlikusių darbuotojų nukentėjo būtent dėl to, kad patys nesilaikė saugaus darbo reikalavimų. Pernai šis rodiklis buvo dvigubai mažesnis – 20 proc.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimių darbe skaičius padidėjo prekybos įmonėse (nuo 1 atvejo pernai iki 2 atvejų šiemet); jūrinės žvejybos įmonėse pernai žuvusiųjų darbe nebuvo, o šiemet įvyko vienas mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Apdirbamosios pramonės įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius liko be pokyčių – po 5 atvejus ir pernai, ir šiemet.
Visų kitų ekonominių veiklų įmonėse mirtinų nelaimių sumažėjo: transporto įmonėse nuo 10 iki 8, žemės ūkio – nuo 5 iki 3, miškininkystės – nuo 4 iki 1, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse – nuo 2 iki 1; administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse pernai buvo 3 mirtinos nelaimės darbe, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse – 2, švietimo – 1, o šiemet minėtų veiklų įmonėse žūčių darbe nebuvo.
Be statybos sektoriaus, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto įmonėse – nuo 4 iki 11 atvejų.
Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse jų padaugėjo nuo 2 iki 5 atvejų, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – nuo 3 iki 5 atvejų. Kitų veiklų įmonėse sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo arba liko nepakitęs.
Kai kuriais atvejais kalti patys darbuotojai
Tiriant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių, iš jų apie ketvirtadalis – dėl netinkamo darbų (tarp jų ir pavojingų) organizavimo bei vykdymo ir apie 40 proc. – darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų.
Be to, nustatyta, kad 31 proc. atvejų darbuotojai žuvo ir 25 proc. atvejų buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Didžiausia rizikos grupė – naujai priimti darbuotojai, todėl į juos darbdaviai turėtų telkti didžiausią dėmesį.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, didžiausia rizikos grupė – naujai priimti darbuotojai, todėl į juos darbdaviai turėtų telkti didžiausią dėmesį. Kas antras iš sunkiai ar mirtinai sužalotųjų dirbo vos pirmąsias dienas ar savaites. Tai ne tik jauni darbuotojai, bet ir tie, kurie periodiškai priimami laikiniems (vienam objektui), sezoniniams darbams (miško ruoša, žemės ūkis). Per ilgesnį nedarbo laiką įgūdžiai prarandami, naujoji darbo vieta dar menkai pažįstama, taigi, visus darbuotojus, sudarius naują darbo sutartį, būtina išsamiai instruktuoti prieš pradedant darbus.
Mažiau traumų patyrė neblaivūs asmenys. Šiemet darbe nukentėjo 9 neblaivūs darbuotojai: 2 žuvo ir 7 patyrė sunkius sužalojimus. 2014 metais per tą patį laikotarpį nukentėjo 22 neblaivūs darbuotojai: 9 žuvo ir 13 patyrė sunkius sužalojimus. Tai statybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės, mažmeninės prekybos bei socialinio darbo įmonių darbuotojai.
Jauni darbuotojai nenukentėjo. Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.
2013 metų duomenimis, Lietuvoje nemirtinų nelaimingų atsitikimų rodiklis daugiau nei 6 kartus mažesnis negu ES vidurkis.
2013 metų duomenimis, Lietuvoje nemirtinų nelaimingų atsitikimų rodiklis daugiau nei 6 kartus mažesnis negu ES vidurkis, tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis yra dvigubai didesnis.
Pagal nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų, skaičių – 235,39, Lietuva lenkia tik Rumuniją (44,3) ir Latviją (197,8). Belgijoje ir Danijoje šis rodiklis siekia daugiau kaip 2 tūkst., o Prancūzijoje – per 3 tūkst. nelaimių 100 tūkstančių gyventojų.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. dirbančiųjų, Lietuvoje yra 4,49, kai Belgijoje – 2,46, Danijoje – 1,45, Prancūzijoje – 3,83, o Vokietijoje – vos 0,99.
