Kaip trečiadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šią savaitę ugniagesiai vyko į du tokius iškvietimus: pirmadienį vidurdienį Kaišiadorių rajone, Žasliuose, priešgaisriniame vandens rezervuare buvo rastas vyro kūnas.
Tos pačios dienos pavakarę pranešta apie dar vieną nelaimę – Lazdijų rajone, Seirijų miestelyje, į šulinį įkrito vyras. Jį gelbėtojai rado maždaug 16 m gylyje, vienas iš ugniagesių su kvėpavimo organų apsaugos aparatu nusileido į šulinį ir iškėlė žmogų.
Jis buvo perduotas medikams, tačiau šie konstatavo vyro mirtį.
Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, šalyje yra nemažai apleistų šulinių, kurie yra apžėlę, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės įkrinta į tokius apleistus šulinius ir negali nei prisišaukti pagalbos, nei išlipti iš jų. Kaune buvo atvejis, kai į tokį apleistą šulinį įkrito vaikas. Jo paieška truko kelias paras. Į ją įsitraukė Viešojo saugumo tarnyba, policija, ugniagesiai. Dėl didelių pastangų dvylikametį berniuką pavyko surasti. Jis buvo įkritęs į 4–5 m gylio priešgaisrinį vandens rezervuarą. Laimei, jame nebuvo vandens. Rezervuaras buvo miesto teritorijoje, prie upės, visas apžėlęs ir seniai nenaudojamas, kažkada priklausęs vienai įmonei“, – pasakoja V.Kerševičius.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės įkrinta į tokius apleistus šulinius ir negali nei prisišaukti pagalbos, nei išlipti iš jų.
Jo teigimu, dėl tokių neužsandarintų ir nenaudojamų šulinių kreiptasi ir į savivaldybes.
„Priešgaisrinius vandens rezervuarus, esančius įmonių teritorijose, turi prižiūrėti pačios įmonės. Jos privalo pasirūpinti, kad jie būtų sandarūs, uždengti, aptverti ir turėtų tam tikrą kiekį vandens. Įmonei bankrutavus, nebėra kam rūpintis ir priešgaisriniu rezervuaru. Tada lauk nelaimės. Tokiuose rezervuaruose paprastai nėra kopėtėlių, todėl įkritus į jį sudėtinga išlipti. Šiuo metu ten, kur yra gera vandentiekio sistema, priešgaisriniai rezervuarai naikinami, deja, rajonuose jų dar išlikę nemažai“, – sako valdybos viršininkas.
V.Kerševičiaus teigimu, gelbėjimo darbai šuliniuose – labai sudėtingi ir rizikingi, nes juose gali kauptis metano ar sieros vandenilio dujos, o su kvėpavimo aparatu labai sudėtinga leistis į šulinį, nes jis visur kliūva.
Liepą Nemenčinėje atlikdami gręžinio valymo darbus apsinuodiję žuvo trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojai. Jie, pasak PAGD atstovo, apsinuodijo sieros vandenilio dujomis, susikaupusiomis vamzdynuose. Visi trys darbuotojai tuomet žuvo vienas kitą gelbėdami.
Tada nukentėjo ir vienas iš juos gelbėjusių ugniagesių, kurio kaukė užsikabinusi išsisandarino, jis dėl blogos savijautos buvo pristatytas į ligoninę.
Kad neįvyktų nelaimė, V.Kerševičius pataria gyventojams būti budriems ir nevaikščioti apleistose teritorijose, o kažkur išeinant pasiimti ir telefoną, kad esant galimybei būtų galima pranešti apie įvykį.
„Gerai, jeigu nelaimės vieta greitai identifikuojama, o kartais žmogaus, įkritusio nuošalioje vietoje, gali niekas nerasti metų metais“, – sako jis.
