Posėdis prasidėjo tylos minute visoms Sausio 13-osios aukoms atminti, buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Minėjime dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, buvę ir esami Seimo nariai, signatarai, Sausio 13-osios įvykių dalyviai.
Savo kalboje Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad Sausio 13-oji – tai ne tik bandymas sušaudyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ir bandymas užkirsti kelią tautoms siekti savo laisvės, eiti savo keliu. Seimo pirmininkas pažymėjo, kad tuomet Lietuva buvo, kaip niekad vieninga, o dabar daug kas pasikeitę.
„Prieš 22 metus mes tikrai buvome kitokie. Mes turėjome tiek daug ryžto, tikėjimo ir vilties, kad turime gyventi kitaip, savarankiškai valdyti savo valstybę“, – priminė V.Gedvilas.
„Mūsų tikslas buvo vienas – laisva Lietuva. Ir tada jokie tankai mums nebuvo baisūs“, – tęsė jis.
Iš Sausio 13-osios V.Gedvilas siūlė pasisemti to ryžto, kuris ir dabar padėtų toliau kurti Lietuvos valstybę.
Minėjime žodį taręs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas teigė, kad Sausio 13-ąją niekas negalvojo, už kokią Lietuvą jie kovojo, jie tiesiog norėjo laisvos savo Lietuvos.
„Ar pateisinome jų viltis, tik kiekvienas sau galime atsakyti“, – pažymėjo A.Sakalas.
Z.Vaišvila: D.Grybauskaitę apdovanojo perversmo organizatorius
Signataras Z.Vaišvila pažymėjo, kad šiandien Lietuva jau nebėra tokia pati, kokia buvo 1991-aisiais.
„Sausio 13-oji yra vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Šiandien esame pavargę nuo melo ir tikėti nebežinome kuo. Tai kasdienybė. Išdidi ir šalta“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Sausio 13-osios bylą jis piktinosi esą Lietuvos Generalinė prokuratūra netinkamai atlieka šios bylos tyrimą, nes, kiek žinoma Z.Vaišvilai, įtarimus ketinama pareikšti 81 kariškiui, tačiau ne kolaborantams, be kurių Sausio 13-osios neva nė nebūtų buvę.
Pasak jo, Sausio 13-osios byloje yra faktų apie tokius kolaborantus. Šiame kontekste Z.Vaišvila paminėjo prezidentę D.Grybauskaitę.
„2012 m. gruodžio 19 d. LTV išgirdau D.Grybauskaitės patvirtinimą, kad ji Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje su desantininkais stumdėsi gruodžio mėnesį. Tai yra 1990 m., nes 1989 m. gruodį ten jų dar nebuvo. Rūta Janutienė man pranešė, kad D.Grybauskaitės darbo byloje rado 1990 m. liepos Lazutkos (LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Valentinas Lazutka buvo vienas iš perversmo organizatorių – red.past) įsakymą dėl ponios D.Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą. Per daug melo Lietuvoje“, – kalbėjo Z.Vaišvila.
Šiuos žodžius D.Grybauskaitė Seimo salėje išklausė neparodydama jokių emocijų, o Z.Vaišvilai baigus kalbėti plojo kartu su kitais posėdžio dalyviais.
V.Lazutkai už perversmo Vilniuje organizavimą pateikti kaltinimai sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo. Nuo Lietuvos Respublikos teisingumo jis 2000 m. pasislėpė Vokietijoje. V.Lazutka vėliau persikėlė gyventi į Minską.
Primename, kad pati D.Grybauskaitė, klausiama apie savo veiklą 1990-1991 m. yra sakiusi, kad nepaisant darbo partinėje mokykloje, perėjo į Lietuvos komunistų partiją ir gruodį grūmėsi su desantininkais, kad patektų į mokyklos pastatus.
„Manau, kad kiekvienas darėme tai, ką galėjome ir kariavome savo karus ten, kur tuo metu buvome“, – tuomet interviu LRT televizijai reziumavo D.Grybauskaitė.
A.Terleckui įteikta premija
Iškilmingo Seimo posėdžio metu kovotojui už Lietuvos laisvę, Lietuvos laisvės lygos lyderiui Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija.
Apie A.Terlecko nuopelnus kalbėjo šios premijos iniciatorius Seimo narys Petras Auštrevičius. Anot jo, nekyla jokių abejonių, kad A.Terleckas yra nusipelnęs šio įvertinimo, nes jis visada buvęs laisvas. „Neokupuotas, kaip jis pats save vadina“, – pabrėžė P.Auštrevičius.
Pats A.Terleckas dėkodamas už įvertinimą teigė suprantąs šį apdovanojimą kaip visos Lietuvos laisvės lygos veiklos įvertinimą.
„Dėkoju visiems kovos draugams, laikiusiems save Lietuvos laisvės lygos nariais“, – teigė A.Terleckas.
Savo kalboje jis taip pat atsiminė ir geru žodžiu minėjo savo žmoną Eleną ir kitus Amžinybėn išėjusius bendražygius.
A.Terleckas kalboje paminėjo tautą „šokiais, netikromis nuotakomis ir greitųjų kreditų reklama“ bukinančią televiziją, kalbėjo apie Eglės Kusaitės bylą.
Sovietai Sausio 13-ąją karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
