– Valstybę atkūrusių kovotojų karta išeina. Ar jums dėl to liūdna?
Būtų labai kvaila, bloga ir nenaudinga valstybei, jeigu pagyvenę, savo darbus atidirbę žmonės, turintys lėtesnį mąstymą, kitokį perspektyvos suvokimą, vadžias laikytų savo rankose.
– Ne, man atrodo, kad tai yra labai natūralu. Kada šeimoje tėvai, kurie buvo mylėti, gerbti, kurie pagimdė ir globojo, pasensta, vadžias į savo rankas perima vaikai. Aš labai linksmai žiūriu į tai, kad man teks išeiti.
Būtų labai kvaila, bloga ir nenaudinga valstybei, jeigu pagyvenę, savo darbus atidirbę žmonės, turintys lėtesnį mąstymą, kitokį perspektyvos suvokimą, vadžias laikytų savo rankose.
Mohikanų pasitraukimas yra labai geras, tik kiekvienas mohikanas užsidirba skirtingą palinkėjimą. Vieniems mes sakome: „Ačiū, kad jūs buvote“. Kitiems: „Ačiū, kad išėjote.“
– R.Ozolui ir A.Patackui būtų galima pasakyti: „Ačiū, kad buvote?“
Algirdas Patackas yra paskutinis riteris. Manau, kad daugiau tokių riterių Lietuvoje nebus, nes nebus tokių laikų, kurie reikalauja riterių. Laikai bus taikingi ir kūrybingi. Reikės bendradarbių ir kolegų.
– Tai labai skirtingi žmonės. „Ačiū, kad buvote“, – reikėtų pasakyti neišvengiamai. Algirdas Patackas yra paskutinis riteris.
Manau, kad daugiau tokių riterių Lietuvoje nebus, nes nebus tokių laikų, kurie reikalauja riterių. Laikai bus taikingi ir kūrybingi. Reikės bendradarbių ir kolegų.
A.Patackas buvo tikras riteris. Aš jį vadinau grafu Patacku.
Romualdas Ozolas buvo keistenybė. Mes kartais juokaudavome, kad jis pats nesupranta, apie ką kalba, bet, be jokios abejonės, tai buvo žmogus, kuris bandė įvardinti tą epochą, kuri keitėsi jo akyse. Po kelių šimtų metų žmonės tai mokysis taip, kaip dabar mokosi apie Romos imperijos galą. Tai tokio masto įvykis.
– Bet juk R.Ozolas pasakė, kad Lietuva tikrai nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo suprojektuotas Sąjūdžio metais ir pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais?
Kas gali numatyti, kur turi eiti Lietuva? Žmonės nėra avinų banda. Jie eina ten, kur jiems atrodo, kad reikia eiti.
– Kas gali numatyti, kur turi eiti Lietuva? Kiek Lietuvoje yra ėjikų. Kiek Lietuvoje teisingų žmonių, tiek teisingumo. Kiek yra gerų žmonių, tiek gerumo. Kiek švarių žmonių, tiek švarumo. Kur čia tas Dievas, kuris gali pasakyti, kur Lietuva turėjo nueiti? Žmonės nėra avinų banda. Jie eina ten, kur jiems atrodo, kad reikia eiti.
Nebus daugiau Lietuvoje tokios situacijos, kai visi eis ten, kur lieps vienas vadukas. Ačiū Dievui, kad ateina nauja karta. Jeigu jie bus kvailiai, tai jie kritikuos tą vietą, į kurią mes juos atvedėm, bet aš dar atsimenu tuos laikus, kai mus gaudė „komsomolcai“ ir berniūkščiams kirpo ilgus plaukus, man su peiliukais raižė trumpą sijonėlį Gedimino prospekte. Tai, ką aš dabar matau Lietuvoje, tai yra neįsivaizduojamas dalykas.
– Ar galėtumėte papasakoti, kokios diskusijos vykdavo už uždarų durų?
Kai atėjo Rimvydas Valatka ir pašiepė žmones, kurie kažko reikalavo iš savo rinktų deputatų gatvėje, tai riteris Patackas ėmė ir davė jam vyriškai per veidą.
– Negaliu. Ar turi žmonės viską žinoti? Buvo tokių dalykų, kuriuos galima užrašyti, kad žmonės galėtų paskaityti po šimto metų. Aš dabar suprantu, kodėl tam tikros tarnybos kai kada kai ką įslaptina.
Tai yra moraliniai dalykai, bet nereikia kai ko žinoti žmonėms, nes jie dabar tai vertins turgaus kriterijais.
– Bet visko buvo?
– Absoliučiai. Nors su A.Patacku taip niekada nebuvo. Niekada. Kai atėjo Rimvydas Valatka ir pašiepė žmones, kurie kažko reikalavo iš savo rinktų deputatų gatvėje, tai riteris Patackas ėmė ir davė jam vyriškai per veidą. Ir tas išsitiesė čia pat ant grindų pirmuose Aukščiausiosios tarybos rūmuose.
– Kokie žmonės dabar ateina valdyti Lietuvą ir kokie žmonės ją atkūrė?
Tie žmonės, kurie dabar užima aukštus postus, nemanau, kad valdo Lietuvą. Jie patys valdomi savo interesų.
– Tie žmonės, kurie dabar užima aukštus postus, nemanau, kad valdo Lietuvą. Jie patys valdomi savo interesų. Aiškinti, kad Viktoro Uspaskicho partija Lietuvai diegia kažkokias vertybes, gali tik labai neišsilavinęs žmogus.
Manau, kad yra pereinamasis laikotarpis. Daugelis iš mohikanų atsitraukė jau seniau. Vyksta kaita. Žmonės, kurie gimė po nepriklausomybės paskelbimo, yra visiškai kito mąstymo žmonės. Jie yra laisvi ir nekompleksuoti. Jie mokosi ir kažko siekia. Taip, ir tarp jų yra visokių, bet pagrindinė dalis šviesaus jaunimo yra visiškai pajėgi viską perimti į savo rankas. Kovotojų era baigėsi.
